Prie seno užpakalio naujų kojų nesuks: Klaipėdos savivaldybė nori naujų patalpų ir dairosi į sostinės pavyzdį

„Siūlymas renovuoti šitą pastatą yra neracionalus. Man jis primena norą prie seno užpakalio prisukti naujas kojas“, – tiesiai šviesiai savo nuomonę dėl Klaipėdos savivaldybės pastato ateities išreiškė tarybos narys Aidas Kaveckis. Klaipėdos miesto valdžia jau bene dešimtmetį kalba apie naujų patalpų poreikį, tačiau klausimas vis dar tebesprendžiamas tik popieriuje.
Klaipėdos savivaldybė
Klaipėdos savivaldybė / Savivaldybės nuotr.

Tarybos Kolegija ketvirtadienį išgirdo savivaldybės Turto valdymo skyriaus Edvardo Simokaičio sudėliotus pasiūlymus dėl Klaipėdos miesto savivaldybės pastato ateities.

Tarybos kolegijai pristatyti keli galimi variantai: statyti prie esamos savivaldybės priestatą, nuomotis patalpas arba statyti naują pastatą.

Tarybos nariai pasisakė už naujo, modernaus, gyventojus galinčio aptarnauti pastato poreikį, o administracijos siūlymą palaikyti pigiausią, tačiau vis tiek milijonus galintį kainuoti dabartinio pastato remontą, vadino keistu.

Tiesa, kai kurie tarybos nariai, tarp jų ir buvęs ilgametis miesto meras Rimantas Taraškevičius, vylėsi, jog tai paskutinis šio klausimo svarstymas, nes apie tą patį kalbama jau dešimt metų.

Keletas alternatyvų

Šiuo metu centrinis Klaipėdos miesto savivaldybės pastatas įsikūręs Liepų gatvėje, miesto širdyje. Šalia esančiuose pastatuose veikia ir keletas padalinių, vieni nutolę, kiti yra arčiau.

15min.lt nuotr./Klaipėdos savivaldybė
15min.lt nuotr./Klaipėdos savivaldybė

Pasak E.Simokaičio, būtina spręsti klausimą dėl darbo sąlygų gerinimo darbuotojams, kartu ir paslaugų teikimo kokybės gyventojams. Šiuo metu nėra modernaus gyventojų aptarnavimo centro, kur miestiečiai galėtų gauti kokybiškas paslaugas.

Esamas savivaldybės pastatas nebuvo statytas specialiai šiai paskirčiai. Kadaise jame veikė bendrabutis. Kaip teigiama, pastatas pasenęs ir morališkai, ir fiziškai – jame darbuotojai dirba netinkamomis darbo sąlygomis, stinga erdvių, pasenusios elektros, šildymo ir kitos inžinerinės sistemos.

Anot E.Simokaičio, šiuo metu visų savivaldybės pastatų patalpų plotas sudaro apie 6 000 kv. metrų. Paslaugos teikiamos pagrinde centrinėje miesto dalyje (Liepų, Vytauto ir Šimkaus gatvės), tad pageidautina paslaugas ir ateityje teikti niekur nenutolstant. Atokiau esantys filialai, ties Lėbartų kapinėmis bei socialines paslaugas teikiantis centras Laukininkų gatvėje, galėtų išlikti.

Itin svarbus automobilių statymo klausimas, mat savivaldybėje dirba apie 450 darbuotojų, didžioji dalis – centriniame pastate.

Savivaldybė iš valstybės perėmė ir rotušę, esančią centre, Danės gatvėje. Čia dirba miesto meras ir vicemerai. Anot E. Simokaičio, šis pastatas išliktų, nes tai istorinė vieta, tačiau kokias paslaugas galima būtų čia teikti, svarstytinas klausimas. Kažkada būta kalbų apie santuokų registravimą šiame gražiame pastate.

Klaipėdos savivaldybės nuotr./Klaipėdos rotušė
Klaipėdos savivaldybės nuotr./Klaipėdos rotušė

„Įvertinus aspektus, tai yra, padalinių išsidėstymą, problemas – tinkamų darbo sąlygų sudarymas gyventojų ir aptarnavimo paslaugų teikimui, reikia spręsti klausimą. Kolegijai tris galimas alternatyvas esame išgryninę pagal vertinimus, koks galėtų būti priimtas sprendimas dėl paslaugų gyventojams ir darbuotojams gerinimo“, – sakė E.Simokaitis.

Pirmas siūlymas: priestatas

Vienas variantų, pateiktų tarybos nariams – savivaldybės funkcijas ir toliau vykdyti centriniame pastate, Liepų g. 11 ir šalia esančiuose padaliniuose, papildomų patalpų poreikį išsprendžiant pastačius naują priestatą. Jo vieta įvardijama už savivaldybės esančiame žemės plote, kur dabar yra automobilių stovėjimo aikštelė.

„Savivaldybės kieme tarp Liepų ir Vytauto gatvių yra vidinis kiemas ir žemės sklypas, nuosavybės teise gali būti panaudojamas vystant teritorijas, statant priestatą. Vienas variantų vykdyti veiklą čia. Taip pat atliekant šių pastatų kapitalinį remontą, gerinant darbo sąlygas, įkuriant naują modernų gyventojų aptarnavimo centrą. Pastatai, esantys Liepų gatvėje yra suremontuoti iš išorės, stogas sutvarkytas, tačiau svarbu spręsti vėdinimo, šildymo, elektros sistemos, visų inžinerinių sistemų atnaujinimą. Taip pat erdvių sukūrimas pasitarimams, darbuotojų darbo vietų atnaujinimas. Gyventojų aptarnavimo centras galėtų atsirasti šalia, naujame priestate“, – sakė E. Simokaitis.

Į šį priestatą galima būtų perkelti poros padalinių darbuotojus, vienas tokių – dabartinių Santuokos rūmų patalpose dirbantis personalas. Atlaisvintus pastatus juos būtų galima nuomoti arba parduoti. Tiesa, tuomet reikėtų išspręsti klausimą, kur būtų teikiamas santuokos registravimas.

G.Oržikausko nuotr./Klaipėdos Santuokų rūmai, architektas R. Kraniauskas, 1980 m.
G.Oržikausko nuotr./Klaipėdos Santuokų rūmai, architektas R. Kraniauskas, 1980 m.

E.Simokaičio teigimu, preliminariais paskaičiavimais priestato statybai ir kapitaliniam savivaldybės pastato remontui reikėtų apie 8-10 mln. eurų. Darbų metu savivaldybės darbuotojams tektų išsikelti į laikinas patalpas. Tokią praktiką jau patyrė Klaipėdos prokuratūros darbuotojai, kuomet buvo renovuojamos jų patalpos.

Kiti siūlymai: nuomotis arba pirkti

Pasak Turto skyriaus vedėjo, kiti galimi variantai – išsikelti į naują modernų objektą, kurį galima nuomotis arba įsigyti pastačius pagal savivaldybės administracijos poreikius.

„Nuomojimas tikrai leidžia efektyviau naudoti turtą, neturėti rūpesčių dėl inžinerinių sistemų priežiūros, eksploatacijos sistemų priežiūros, nuomotojas prisiimtų atsakomybę dėl eksploatacinių dalykų. Savivaldybė mokėtų mokestį, objektas būtų naujas, modernus, su nauju aptarnavimo centru, naujomis darbo vietomis“, – kalbėjo E. Simokaitis.

Preliminariai įvertinta, jog dešimtmečiui išlaidos sudarytų apie 12-13 mln. eurų. Nuoma galėtų būti dvejopa – su galimybe įsigyti, vadinamoji išperkamoji nuoma, arba be jos.

„Kitas variantas yra objekto įsigijimas paskelbus konkursą. Nurodytai teritorijai ieškoti objekto, kuris būtų statomas pagal numatytas sąlygas. Tas objektas būtų su nauja infrastruktūra tiek paslaugų teikimui, tiek darbuotojų darbo sąlygoms. Įsigijimo atveju kaina išauga. Buvo apklausa maždaug kilometro spinduliu nuo dabartinės vietos, vertinta „Laivitės“ teritorija, „Vitės“ esami pastatai, Klaipėdos viešbučio pastatai. Pagal anksčiau ir dabar gautus pasiūlymus, kaina siektų apie 20-25 mln. eurų“, – teigė vedėjas.

Siūlo tvarkyti pastatą

Įvertinusi kaštus savivaldybės administracija kolegijai siūlė pritarti pirmajam variantui. Tiesa, tarybos nariai suskubo kritikuoti, jog dešimt metų kalbama apie šį klausimą ir likta „prie suskilusios geldos varianto“.

„Savivaldybės administracijai būtų nekorektiška siūlyti brangesnius variantus, o ne pigesnius. Išgyventume ir tokiomis sąlygomis. Yra svarbesnių objektų ir projektų, o tokie sprendimai neišvengiamai reikalautų lėšų, nebent pardavus kažkas atsilaisvintų. Orientuojamės į pigiausią variantą. Jei tarybos nariai mano, kad reikia didesnės kokybės, būtume patenkinti dėl sąlygų pagerinimo“, – sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Ne vienas tarybos narys stebėjosi, esą administracijos vadovas nesirūpina darbuotojų sąlygomis ir nepanašu, jog siektų jų gerovės.

„Man keistoka, kad administracijos vadovas dėl darbo sąlygų negina 450 darbuotojų. Tai ganėtinai didelis žmonių skaičius. Dabartinis pastatas buvo gyvenamasis namas, jis neracionalus, pritaikytas tam tikram laikotarpiui, bet dabar tie visi koridoriai... Kitaip dėliojamos darbo vietos.

Kraustytis pusantrų metų, kad pasistatytume priestatą, mano galva, neracionalu. Dalykai, kurie turėtų būti pagrindiniai – vietos klausimas ir ekonomiškai įvertinti, ar mes nuomojame, ar patys statomės, jei pigiau. Taip pat vieta, kur tai darome. Tik tokiu būdu tarybos nariai galėtų atsirinkti racionalius sprendimus“, – sakė tarybos narė Judita Simonavičiūtė.

„Dešimt metų stovime toje pačioje vietoje ir vis pristatome tarybai. Ateikite su racionaliais sprendimais, kuriems reiktų pritarimo, jų nematau čia“, – pridūrė ji.

Senas užpakalis, naujos kojos

Tarybos narys Aidas Kaveckis komentuodamas situaciją negailėjo ironijos.

„Siūlymas renovuoti šitą pastatą yra neracionalus. Man jis primena norą prie seno užpakalio prisukti naujas kojas. Čia yra pinigų išmetimas į balą, dėl to šito varianto tikrai nepalaikysiu. Nuomos ar išperkamosios nuomos įsigyjamas pastatas būtų racionaliausias sprendimas, galima numatyti, kokie plotai reikalingi. Visų pirma, patogumas darbuotojams būtų, kurie administracijoje dirba, dar didesnis patogumas mūsų klaipėdiečiams, kurie ateis ir mūsų normaliose patalpose bus aptarnaujami. Šitą pastatą reikia parduoti ir gautas pajamas panaudoti išperkamajai nuomai“, – sakė A. Kaveckis.

Siūlymas renovuoti šitą pastatą yra neracionalus. Man jis primena norą prie seno užpakalio prisukti naujas kojas. Čia yra pinigų išmetimas į balą, dėl to šito varianto tikrai nepalaikysiu.

Arvydas Vaitkus siūlė pažvelgti į sostinės pavyzdį ir priminė buvusio mero Artūro Zuoko sprendimą, kuris, tiesa, sulaukė daug kritikos. Sostinės valdžia pardavė patalpas pačioje širdyje, Gedimino prospekte ir įsikūrė anapus Neries naujose patalpose.

„Matyčiau didesnę galimybę ir perspektyvą įsigyti ar pasirinkti išperkamąją nuomą. Ekonomistai turėtų duoti visapusišką išaiškinimą, kuris labiau prioritetinis ekonomine prasme. Mano siūlymas svarstyti naujo pastato įsigijimą. Nenorėčiau, kad mes užsiciklintume pandeminiam periode, nes anksčiau ar vėliau ta situacija išsispręs, klaipėdiečio aptarnavimas turėtų būti didžiausias prioritetas“, – sakė A.Vaitkus. Vilniaus pavyzdį įvardijo ne vienas politikas.

A.Petraitis stebėjosi aukšta, „vilnietiška“ kaina įsigyjant patalpas. Jis paskaičiavo, jog ji siekia 3-4 tūkst. eurų už kvadratą. E.Simokaičio teigimu, kol kas kaina paskaičiuota pagal neoficialiai atliktą galimų partnerių apklausą, tad kainos gali skirtis, tačiau į ją įskaičiuotos ir palūkanos, statyba ir kiti kaštai.

Taip pat E. Simokaitis pabrėžė, jog pandemija ir darbas iš namų suformavo kitokį darbo organizavimą, tad reikėtų paskaičiuoti, kiek gi darbuotojų galėtų atlikti savo funkcijas namuose ir tik esant būtinybei atvykti į darbo vietą. Tai sumažintų ploto poreikį.

Vicemeras Arvydas Cesiulis antrino, jog reikėtų statyti naują pastatą. Juolab, vertinant priestato statybas ir galimai savivaldybei už nugaros išdygsiantį „penkių aukštų monstrą“, šis dar pablogintų ekologinę situaciją, pagilintų automobilių statymo problemą net ir įrengiant požeminę aikštelę.

Buvęs administracijos direktorius Saulius Budinas teigė, jog jį neramina tai, kad dar praėjusią kadenciją buvo priimtas sprendimas ieškoti naujos vietos savivaldybės pastatui ir praėjus valdančiosios daugumos dar dvejiems metams, grįžtama prie jau padarytų sprendimų.

„Nereikėtų gyventi keturių metų ciklais, miestas turi vystytis nuolatos. Jau, matyt, būtume persikėlę, turėję kitą kokybę“, – sakė S.Budinas. Jis stebėjosi, jog dabartinis administracijos vadovas nekalba apie būtinybę gerinti savo darbuotojams darbo sąlygas.

Kolegijos nariams prabalsavus dauguma pasisakė už būtinybę statyti naują savivaldybės pastatą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų