Prie statytojams palankių įstatymo pataisų galėjo prisidėti ne tik Seimo nariai, bet ir statybų advokatė

Seimo narys Petras Čimbaras su keliais kolegomis iš Seimo siūlo keisti įstatymus ir leisti valstybinę žemę besinuomojantiems verslininkams lengviau keisti žemės paskirtį bei vystyti statybas valstybiniuose sklypuose. Tokius siūlymus kritikuoja Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei kitos institucijos. Skaitmeniniai pėdsakai rodo, kad prie šio projekto galėjo prisidėti ne tik Seimo nariai, bet ir statytojams atstovaujanti advokatė.
Rimantė Šalaševičiūtė ir Petras Čimbaras
Petras Čimbaras / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai: mišrios frakcijos atstovas P.Čimbaras, liberalas Juozas Baublys, socialdemokratas Algimantas Salamakinas ir „valstietis“ Andriejus Stančikas siūlo valstybinę žemę be aukciono, lengvatinėmis sąlygomis besinuomojančiam verslui leisti lengviau keisti nuomojamos žemės paskirtį ir joje vykdyti statybas. Mainais į tai verslininkai turėtų valstybei sumokėti mokestį. Jis siektų 5 procentus sklypo, kurio paskirtis keičiama, vidutinės rinkos vertės.

STT teigia, kad toks mokestis neatitinka valstybės interesų, o įstatymas kai kuriems asmenims leistų neteisėtai pasipelnyti.

Pataisų aiškinamajame rašte rašoma, kad pirminis šio įstatymo iniciatorius ir rengėjas yra parlamentaras P.Čimbaras. Tačiau to paties projekto metaduomenys rodo, kad jo autorė yra „Sorainen“ kontoros advokatė Aušra Mudėnaitė, atstovaujanti ne vienam problemų turinčiam statytojui.

Tiek Seimo narys P.Čimbaras, tiek advokatė A.Mudėnaitė neigė, kad įstatymo projektas galėjo būti parengtas advokatų kontoros.

STT: dėl šio įstatymo asmenys galėtų neteisėtai pasipelnyti

Seimo narių siūlomiems Žemės įstatymo pakeitimams pirmojoje pateikimo stadijoje Seimas jau pritarė bendru sutarimu. Parlamentarai teigia, esą tokių pataisų reikia, nes verslininkai su valstybe bylinėjasi teismuose, kai Nacionalinė žemės tarnyba nutraukia su jais valstybinės žemės nuomos sutartis, jei šie naudoja sklypus ne pagal paskirtį. Žymiausias toks pavyzdys – „Žalgirio“ stadiono teritorija Vilniuje, kur bendrovė „Hanner“ stato daugiabučius, biurus ir viešbutį.

Tačiau įstatymo projektą įvertinusios institucijos teigia, kad šios pataisos būtų naudingos privatiems asmenims, o valstybė dėl jų atsidurtų blogesnėje padėtyje.

Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipė dėmesį, kad pagal dabar galiojančią tvarką, valstybė be aukciono žemę išnuomoja tik tiems, kas valdo tuose sklypuose jau esančius pastatus. O už šiuos išskirtinėmis ir lengvatinėmis sąlygomis išnuomojamus sklypus yra mokamas gerokai mažesnis nuomos mokestis nei rinkos kaina.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Specialiųjų tyrimų tarnyba
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Specialiųjų tyrimų tarnyba

Jeigu pataisos būtų priimtos, pasak STT, mokant lengvatinį nuomos mokestį, valstybinėje žemėje būtų eksploatuojami kitokie statiniai nei tie, kuriems buvo išnuomotas valstybinės žemės sklypas. Tai nepagrįstai sudarytų sąlygas įgyti konkurencinį pranašumą ir kiltų rizika pažeisti viešąjį interesą.

„Įstatymo projektu iš esmės siūloma tik numatyti tam tikrą papildomą mokestį, galimai neatitinkantį valstybės interesų ir racionalaus bei efektyvaus turto valdymo principų, bei papildomas galimybes fiziniams ar juridiniams asmenims neteisėtai pasipelnyti vystant veiklą lengvatinėmis sąlygomis išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose“, – rašoma STT išvadoje.

Seimo Teisės departamentas savo pastabose rašė, kad pagal Konstituciją neleidžiama, jog valstybės turtas tenkintų tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei. Seimo teisininkų nuomone, svarstytina, ar siūlomas įstatymas atitinka valstybės interesus bei Konstitucinio Teismo suformuotą praktiką.

Nacionalinė žemės tarnyba taip pat nurodė, kad Seimo narių siūlomas 5 procentų sklypo vertės mokestis mainais už paskirties keitimą yra akivaizdžiai per mažas: „Manome, kad vienkartinio mokesčio 5 procentų dydis yra neadekvatus, palyginti su privačių asmenų gaunama nauda, pastačius naujus ar rekonstravus esamus statinius be aukciono išnuomotame valstybinės žemės sklype.“

Visose projekto versijose – tos pačios advokatės pavardė

Kiekviename dokumente yra vadinamieji metaduomenys. Juose galima pamatyti dokumento autorių, sukūrimo ir redagavimo laiką ir kitus duomenis.

Būtent šie duomenys ir rodo, kad prie Seimo sistemoje esančio parlamentarų registruoto Žemės įstatymo projekto galėjo prisidėti ir statytojams atstovaujanti „Sorainen“ nekilnojamojo turto ir statybos teisės advokatė A.Mudėnaitė.

Metaduomenys iš Žemės įstatymo projekto
Metaduomenys iš Žemės įstatymo projekto

Advokatės pavardė metaduomenyse minima ne vieną kartą. Ji matoma prie visų įstatymo projekto variantų, parengtų skirtingomis programomis, taip pat ji kaip autorė figūruoja ir kituose Seimo duomenų bazėje esančiuose, su įstatymo projektu susijusiuose dokumentuose.

Metaduomenys iš Žemės įstatymo projekto lyginamojo varianto
Metaduomenys iš Žemės įstatymo projekto lyginamojo varianto

Informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius 15min teigė, kad jei advokatės pavardė matoma metaduomenyse, labiausiai tikėtina, jog kažkuris iš dokumento variantų turėjo būti redaguotas būtent šio žmogaus.

P.Čimbaras sako sprendžiantis seną problemą ir nieko nežinantis apie advokatę

Pagrindinis šio įstatymo iniciatorius ir rengėjas, Seimo narys Petras Čimbaras 15min sakė besistengiantis surasti kompromisą tarp verslo ir valstybės interesų. Jis sakė nepažįstantis advokatės, kurios duomenys yra nurodomi jo teiktame įstatymo projekte.

„STT dažnai vertina... Pas juos truputį baimės akys didelės. Kodėl STT nepasižiūri, kokia dabar yra situacija, kai verslininkai yra išsinuomoję valstybinę žemę po pastatais ir yra pastatai pakeisti ir dabar vyksta teisiniai ginčai ir negalima išeiti iš tos padėties? Ir valstybė kenčia, ir kenčia verslas“, – kalbėjo P.Čimbaras.

Jis teigė, kad yra daug atvejų, kai valstybinė žemė yra nenaudojama, nes negalima pakeisti jos paskirties: „Taip yra paprasčiausiai stabdomas verslas. O čia yra kompromisas. Ir valstybė laimi, nes paskirtį galima keisti gavus visus reikalavimus ir leidimus. Tai kokia čia gali būti STT baimė? Nes čia viskas suderinta su bendraisiais planais, viskas, kur galima, kad galėtų verslas vystytis.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Petras Čimbaras
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Petras Čimbaras

Paklaustas apie „Sorainen“ advokatės A.Mudėnaitės duomenis jo teiktame įstatymo projekte, P.Čimbaras atsakė klausimu: „Palaukit, nesupratau?“

Pakartojus klausimą, Seimo narys sakė: „Aš nesuderinau jokių pataisų. Šitas įstatymo projektas buvo ir prieš dvejus ar trejus metus, bet tada kompromiso neradom su verslu. <...> Šis mano įstatymas yra naudingesnis valstybei.“

Dar kartą paklausus, kaip advokatės duomenys galėjo atsirasti jo siūlomame įstatymo projekte, P.Čimbaras atsakė: „Nieko nežinau, nieko negirdėjau, nei pavardės... <...> Nežinau, gal kokia klaida kažką perkeliant, bet tikrai nieko nežinau, nieko apie ją negirdėjau.“

Seimo narys teigė pats parengęs šį įstatymo projektą. Jo teigimu, prie projekto taip pat prisidėjo ir kiti Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai, kurie nori išspręsti įsisenėjusią problemą.

15min kreipėsi į Seimo patarėją Janiną Šniaukštienę, kuri pagal metaduomenis taip pat redagavo šį įstatymo projektą. Patarėjos paklausėme, kodėl šio projekto metaduomenyse yra advokatės pavardė ir iš kur ji gavo advokatės redaguotą dokumentą. J.Šniaukštienė pateikė lakonišką atsakymą: „Nežinau“.

A.Mudėnaitė: kažkoks mano dokumentas buvo paimtas kaip pagrindas

„Sorainen“ advokatė A.Mudėnaitė 15min teigė niekaip neprisidėjusi prie šio įstatymo projekto rengimo. Ji mano, kad kažkoks jos rengtas dokumentas nukeliavo į Seimą ir ant jo buvo parašytas parlamentarų siūlomas įstatymo projektas.

„Sorainen“ nuotr./Aušra Mudėnaitė
„Sorainen“ nuotr./Aušra Mudėnaitė

„Šito projekto aš neruošiau, nė su vienu iš rengėjų nesu pažįstama, gyvenime nesu sutikusi asmeniškai. Manau, kad atsitiko taip, jog tas asmuo, kuris rengė šį projektą, pasiėmė dokumento pagrindu kažkokį dokumentą, kurį esu rengusi aš“, – kalbėjo A.Mudėnaitė.

Ji teigė esanti Žemės ūkio ministerijos įkurtos darbo grupės narė, o ten yra diskutuojama dėl Žemės įstatymo pakeitimų.

„Aš esu įtraukta kaip ekspertė ir toje darbo grupėje mes keičiamės dokumentais, įskaitant ir galimomis redakcijomis darbo grupės rengiamam Žemės įstatymo projektui. Tačiau darbo grupės rengiamas projektas tikrai nebuvo teiktas Seimui, nebuvo iš darbo grupės išėjęs kaip galutinis. Ir ši istorija, aš manau, kad yra nesusipratimas“, – sakė A.Mudėnaitė.

Paklausus, kaip jos rengtas dokumentas galėjo patekti į Seimą, advokatė sakė: „Rengėjai, padėjėjai, politikų pagalbininkai gali pasiimti kokį tik nori dokumentą už pagrindą. <...> Šituo konkrečiu atveju yra visiškas nesusipratimas.“

A.Mudėnaitė tvirtino, kad jos ruoštų įstatymo pataisų turinys yra visiškai kitoks, o šiam P.Čimbaro ir kitų parlamentarų siūlomam įstatymo projektui ji nepritaria: „Turinys vertybiškai ne į mano klientų sektorių orientuotas, ne į mano praktikos sritį. Mes žinom apie šitą įstatymą, bet tikimės, kad jo nepriims.“

Papildyta 2020-04-09 14.40 val. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija, kuri ir delegavo advokatę A.Mudėnaitę į Žemės ūkio ministerijos darbo grupę, po šio 15min straipsnio išplatino pranešimą, kuriame teigė kad advokatė kartu su kitais teisininkais darbo grupėje rengė pasiūlymus, kurie buvo skirti uždaroms diskusijoms.

Pasak asociacijos, akivaizdu, kad P.Čimbaro įstatymo projektas yra sukurtas Žemės ūkio ministerijos darbo grupėje rengto projekto pagrindu, pakeitus esmines ir mažiau svarbias detales – iš ten matyti, kad pirminis failas yra galimai sukurtas A.Mudėnaitės.

„Tokia situacija verčia atkreipti dėmesį į mūsų įstatymų projektų rengimo atsakomybę – jei pats rengėjas ir teikėjas pripažįsta, kad nežino kaip jo teikiamame ir registruotame dokumente atsiranda pirminio šaltinio autoriaus duomenys, tai verčia abejoti autoriaus nuoširdumu ir įsigilinimu rengiant patį projektą“, – rašoma asociacijos pranešime.

S.Muravjovas: reikėtų skelbti ir elektroniniu paštu gautus pasiūlymus

Su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas 15min teigė, kad politikams derėtų skelbti ir elektroniniu būdu gautus pasiūlymus bei kontaktus su lobistais.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Sergejus Muravjovas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Sergejus Muravjovas

„Peržiūrėjus Seimo narių kovo mėnesį skelbtas darbotvarkes, tampa akivaizdu – karantinas keičia jų darbo ir bendravimo įpročius. Absoliuti dauguma įrašų yra komitetų posėdžiai, vidiniai susitikimai. Palyginimui, praėjusios sesijos metu Seimo nariai pranešė mažiausiai apie 683 susitikimus su verslais, nevyriausybinėmis organizacijomis ir registruotais lobistais, arba vidutiniškai beveik 150 susitikimų per mėnesį“, – komentavo S.Muravjovas.

Jis teigė, kad Seimo darbui vis labiau persikeliant į elektroninę erdvę, susitikimų tikriausiai ir vėl daugės: „Kviesčiau parlamentarus detaliai skelbti apie elektroniniu paštu gautus pasiūlymus dėl teisės aktų bei savo bendravimą su interesantais online. Na, o jei susitikimas buvo suplanuotas, bet neįvyko dėl paskelbto karantino – pažymėti, kad jis buvo atšauktas. Bet kokiu atveju, su esančiomis elektroninėmis priemonėmis – tai tik kelių mygtukų paspaudimas.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis