Gausiomis grupėmis migruojantys varliagyviai, pajutę kelio virpesius, sustingsta ir daug jų pakliūna po automobilių ratais.
Kaip BNS aiškino Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorantas Mantas Adomaitis, planuojamo prekybos centro teritorijoje yra koridorius varliagyviams praeiti iš žiemaviečių prie Neries upės į nerštavietes kitoje kelio pusėje, pietinėje Vingio parko dalyje prie Geležinio vilko gatvės.
„Ten yra tokios didelės neišdžiūstančios balos, kur varlėms yra labai geros sąlygos neršti. Jei šitas praėjimas pradings, tada gerokai sumažės varlių populiacija Vingio parke“, – perspėjo M.Adomaitis.
Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Edmundas Greimas irgi teigia, kad neapsaugojus varliagyvių, didelė dalis jų prasidėjus statyboms žūtų.
Jis pridūrė, kad statybų metu paprastai atitvarai ar tvorelės negelbės.
„Jeigu bus šalia toks eismas kaip prie „Akropolio“, joks gyvas padaras neturės šansų pereiti tą kelią, nes ten bus per daug intensyvus eismas ir visus traiškys“, – teigė E.Greimas.
Siūlomos išeitys
Gamtininkai sako, kad varliagyvių migracija yra unikalus reiškinys, vykstantis tik labai žaliuose miestuose.
„Akropolis Vingis“ statybos kardinaliai pakeistų aplinkinių gatvių infrastruktūrą, eismo organizavimą, bus panaikinta Gerosios Vilties ir Geležinio Vilko gatvių sankryža.
Vietoje jos numatoma žiedinė sankryža.
Anot gamtininkų, vykstant statyboms svarbu kokiu nors būdu užtikrinti koridorių, kuriuo varlės galėtų migruoti. Tarp siūlomų sprendinių – nukreipiamieji tuneliai.
„Ar tai galėtų būti kokie nors tuneliai po gatvėmis, ar palikti kokią nors zoną, kur būtų laisvas praėjimas nuo upės iki Vingio parko pusės“, – sakė M.Adomaitis.
E.Greimas „Akropolio“ projektuotojams patartų jau dabar pasirūpinti ne tik tuneliukais, bet ir grioveliais ir sienelėmis.
Jo nuomone, laiku neįrengus atitinkamų varles apsaugančių priemonių ir keliuose šiems gyvūnams žuvus, „vis tiek kažką reikės daryti, bet vėliau jau daryti gali būti ir sudėtingiau, ir brangiau“.
Gamtininkas perspėjo, kad varlių žūtys taptų itin plačiai aptarinėjama tema visuomenėje, tad mano, kad projektuotojai turėtų įvertinti statybų poveikį aplinkai.
„Vingio parkas yra ypač gerai ištyrinėta vietovė“, – teigė E.Greimas.
Bendraus su savivaldybe
Artėjant prekybos centro statyboms, Lietuvos gamtos fondas sako, jog kreipsis į Vilniaus miesto savivaldybę.
Ši savo ruožtu tvirtina atsižvelgsianti į gamtininkų vertinimus.
„Atsižvelgiant į būsimas „Akropolio“ statybas, ketiname papildomai konsultuotis ir su Lietuvos gamtos fondo specialistais. Esame atviri pastebėjimams, patarimams iš kitų kompetentingų institucijų, specialistų, parko lankytojų“, – rašoma savivaldybės BNS pateiktame atsakyme.
„Akropolis Group“ atstovo Dominyko Mertino BNS atsiųstame komentare žadama imtis reikiamų priemonių apsaugoti varliagyviams ir teigiama, jog bus atliekamas projekto poveikio aplinkai vertinimas.
„Vertinant poveikį aplinkai, bus nustatyta ir tai, ar ir kokių konkrečiai priemonių reikia siekiant apsaugoti varliagyvius jų migravimo laikotarpiais. Šiuo klausimu bendradarbiausime ir konsultuosimės su VšĮ „Vilniaus parkai“ bei miesto savivaldybės atstovais. Prireikus – įrengsime specialistų rekomenduojamas varliagyvių apsaugai skirtas priemones“, – rašoma komentare.
„Akropolis Group“ atstovas akcentavo, kad komplekso statybos paties Vingio parko teritorijoje nevyks.
Statybinė technika, anot D.Mertino, į teritoriją pateks nuo Eigulių gatvės pusės, esančios kitoje pusėje nei Vingio parkas.
Gamtininkai teigia, jog varliagyviai atlieka svarbų vaidmenį ekosistemose – jie yra ir plėšrūnai, ir patys tampa maistu paukščiams, ropliams ar žuvims.
Reikšmingą vaidmenį varlės atlieka būtent Vingio parke.
„Jei mus erzina įvairūs uodai ir musės, varlės yra vienos iš pagrindinių uodų kiekio reguliuotojų. Musės ir uodai – vienas iš pagrindinių jų maisto šaltinių“, – teigė M.Adomaitis.
„Jeigu nebūtų varlių, tada tie uodai Vingio parke mus gerokai labiau erzintų“, – pridūrė jis.
