Papildoma 10 proc. subsidija skiriama dviem atvejais
Nors gyventojai jau spėjo įsidėmėti, kad papildomą 10 proc. valstybės subsidiją galima gauti šilumos punkto automatizacijai ir balansinių ventilių įrengimui šilumos punkte, tačiau ši nauja priemonė – ne vienintelė, kuriai galima gauti papildomą valstybės paramą.
„Antroji priemonė, kuriai gali būti suteikta papildoma 10 proc. parama – šildymo sistemos modernizavimas ir pertvarkymas, įrengiant individualias šilumos apskaitos priemones. Taigi – gyventojai, pasirinkę per renovaciją iš esmės atnaujinti savo šildymo sistemą ir sėkmingai įgyvendinę šią priemonę, gaus ne tik įprastą 30 proc., bet ir papildomą 10 proc. paramą – taigi iš viso 40 proc. paramą šildymo sistemos modernizacijai“, – pastebi Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) l. e. p. direktoriaus pavaduotoja Gintarė Burbienė.
Svarbu pažymėti, kad 10 proc. subsidiją gali gauti ir gyventojai, nusprendę įgyvendinti abi priemones – ir šilumos punkto, ir šildymo sistemos esminę modernizaciją. Tokiu atveju galutinė valstybės parama abiejų priemonių įgyvendinimui sieks 40 proc.
30 proc. valstybės parama – tik laiku įgyvendinus projektą
Visi daugiabučiai, dalyvaujantys Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje ir pasirinkę valstybės remiamas energinio efektyvumo priemones, gali gauti 30 proc. valstybės paramą. Tarp valstybės remiamų priemonių įprasti modernizacijos darbai, pavyzdžiui, stogo ir fasado šiltinimas, langų ir laiptinės langų keitimas, šildymo sistemos ir karšto vandens sistemos atnaujinimas.
„Svarbu pažymėti, kad 30 proc. valstybės parama nėra gaunama automatiškai. Egzistuoja kelios sąlygos, kurias turi įgyvendinti daugiabučiai. Tiesa, kaip rodo mūsų patirtis, absoliuti dauguma daugiabučių šias sąlygas lengvai įgyvendina. Pirmiausia, daugiabutis turi įgyvendinti valstybės remiamas energinio efektyvumo priemones bei jas įgyvendinęs pasiekti ne žemesnę nei C energinio naudingumo klasę bei sutaupyti ne mažiau nei 40 proc. šilumos lyginant su šilumos suvartojimu iki modernizacijos“, – pasakoja G. Burbienė.
Tiesa, nuo šių metų renovacijos projekto įgyvendinimo terminai yra apibrėžti griežčiau nei anksčiau, o tai reiškia, kad kaip niekada anksčiau svarbu laikytis renovacijos įgyvendinimo terminų, akcentuoja pašnekovė. „Nors renovacijos projekto terminas nepasikeitė ir siekia 24 mėnesius, atidžiau bus nagrinėjamos priežastys dėl kurių daugiabutis nesuspėja įgyvendinti renovacijos per šį laiką. Svarbu atsiminti, kad nuo šių metų BETA ir renovacijos administratoriai pasirašo Valstybės paramos sutartį, kurios pasirašymo data laikoma ir projekto pradžios data. Nuo jos ir skaičiuojamas projekto įgyvendinimo terminas – 24 mėnesiai. Tuo atveju, jeigu daugiabutis, įgyvendindamas renovaciją, susiduria su rimtomis kliūtimis ir negali pabaigti laiku numatyto projekto, terminą galima pratęsti tik esant aplinkybėms, kurioms įtakos negali turėti nei gyventojai, nei renovacijos administratorius. Tokios aplinkybės pavyzdys galėtų būti rangovo bankrotas. O štai situacija, kai dėl daugiabutyje gyvenančių skolininkų buksuoja finansavimo klausimai, jau nėra laikoma „nenumatyta aplinkybe“, galinčia tapti priežastimi pratęsti renovacijos projekto įgyvendinimą“, – pabrėžia BETA ekspertė.
Valstybės parama – ir vėdinimo sistemoms
Ne paslaptis, kad vėdinimo klausimai – vieni svarbiausi atnaujinus ir tokiu būdu užsandarinus daugiabutį, kuris iki renovacijos „kvėpavo“ ir pro senus langus, ir pro trūkinėjančias sienas. Kaip pastebi BETA specialistė, valstybinės institucijos, atsakingos už modernizaciją, skiria ypatingą dėmesį vėdinimo klausimų sprendimui ir siekia, kad kuo mažiau daugiabučių susidurtų su pelėsių problema. Todėl tarp valstybės finansuojamų priemonių – ir vėdinimo sistema, o jos sutvarkymas – vienas iš reikalavimų norintiems dalyvauti renovacijoje.
„Daugiabučiai gali pasirinkti arba minimalų vėdinimo sprendimą, kai sutvarkoma jau esama vėdinimo sistema, išvalomos vėdinimo šachtos ir t. t. Tačiau valstybės paramą galima gauti ir daug brangesniam sprendimui – pavyzdžiui, rekuperacinės sistemos įsirengimui“, – pabrėžia pašnekovė.
Valstybė taip pat remia ir daugiabučio pritaikymą žmonėms su negalia arba senyvo amžiaus žmonėms, kuriems sunku judėti be vėžimėlio. „Tarp privalomų priemonių – įėjimo į laiptinę pritaikymas žmonėms su negalia, tarp pritaikymo priemonių – ir panduso įrengimas. Jo neįrengti galima tik jei to neleidžia techninės galimybės arba gyventojai nori atsisakyti šios priemonės, nes jai nėra poreikio. Valstybė taip pat remia ir lifto atnaujinimą bei pritaikymą žmonėms su negalia. Toks pritaikymas gali apimti ir lifto praplatinimą“, – pastebi G. Burbienė.
