Ko galime pasimokyti iš Lenkijos ir Estijos?
Ilgą laiką kaimyninės Lenkijos daugiabučiai gražėjo daug sparčiau negu Lietuvoje. Tačiau per pastaruosius kelerius metus tai pasikeitė, pastebi nevyriausybinės organizacijos, besirūpinančios daugiabučių namų bendrijų stiprinimu ir švietimu, vadovas.
„Pamenu, važiuojant per Lenkiją buvo sunku rasti dar nemodernizuotą daugiabutį, o Lietuvoje priešingai – ieškodavai modernizuotų namų. Dabar situacija pasikeitė – kai kuriose Lietuvos savivaldybėse jau sunku rasti nerenovuotą daugiabutį. Be to, tampa vis akivaizdžiau, kad turime atnaujinti ne pavienius namus, o ištisus kvartalus – tai atneša ne tik kur kas didesnę finansinę naudą, bet geresnę visuomenės savijautą – juk tuomet galėtume sakyti: „Pagaliau Lietuvos miestai tokie pat gražūs kaip kiti Europos miestai“, – sako J. Antanaitis.
Pašnekovas entuziastingai pastebi, kad renovuodami daugiabučius turime mokytis ne tik iš savo, bet ir iš kitų šalių patirties. „Pavyzdžiui, Lenkijoje ilgą laiką buvo populiari dalinė renovacija, kai energinio efektyvumo priemonės buvo įgyvendinamos ne visos iš karto, kaip Lietuvoje, bet po truputį, pasitelkiant skirtingų rangovų darbą. Praėjus kiek laiko paaiškėjo, kad tos modelis keblus – skirtingi rangovai, skirtinga ir darbo kokybė, medžiagos ir t. t. Trumpai tariant, dabar lenkai visiems rekomenduoja nesekti jų pavyzdžiu, o atnaujinti daugiabučius kompleksiškai. O štai iš Estijos galėtume pasimokyti kitko. Estai negaili pinigų ventiliacijos sistemoms, rekuperacijai. Taip, tai brangu, šių priemonių atsipirkimo laikas – ilgas, bet jie visada pabrėžia, kad jiems svarbiausia – sveikata, o ne kaina“, – pasakoja Būsto rūmų vadovas.
Seni daugiabučiai gali neišvengti ir socialinių problemų
Nuo 2013 m. pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą atnaujinti 1932 namai, šiuo metu renovacijos darbai vyksta dar 496 daugiabučiuose. Toks daugiabučių atnaujinimo tempas džiugina, sako J. Antanaitis, tačiau jis pastebi, kad nerenovuotų daugiabučių vis dar daugiau nei modernizuotų, ir tai rimta problema, nes neatnaujintų namų būklė kasmet tik blogėja.
„Nėra ko slėpti – dauguma senos statybos daugiabučių labai nugyventi, kai kuriuose rimtesnio remonto ir deramos priežiūros net niekada nebuvo. Nors visi teisės aktai įgalioja daugiabučių namų savininkus rūpintis savo turtu, akivaizdu, kad praktiškai tai įgyvendina retas namas. Net daugiabučiai, turintys bendrijas, vis dar mėgsta pasiskųsti, kad pirmininkas renka per didelį mokestį. Tai, kad šie pinigai investuojami į pastato būklės gerinimą, daugelio nedomina. Vis dėlto, techninė namo priežiūra, jo remontas turėtų būti atliktas bent kartą per metus, o ne kartą per dešimtmetį“, – pabrėžia pašnekovas bei priduria, kad daugiabučių namų gyventojų neūkiškumas kenkia ne tik jiems patiems: „Norėčiau, kad gyventojai, kurie jau keliolika metų visiškai neinvestuoja į savo būstą ir šiuo metu jau sunkiai susimoka sąskaitas už šildymą, suprastų, kad ne tik patys moka didžiulius pinigus už šilumą, bet ir daro žalą gamtai, dėl „kiaurų“ daugiabučių visa valstybė turi importuoti daugiau iškastinio kuro.“
Tačiau blogiausia, kad ilgainiui nerenovuotų daugiabučių kvartalai gali susidurti su socialinėmis problemomis, sparčiu ištuštėjimu. „Jau dabar tokiuose miestuose kaip Molėtai ar Kelmė pastebima, kad butų paklausa nerenovuotuose daugiabučiuose itin žema. Kai kur žmonės jau net nenori nuomotis butų neatnaujintame daugiabutyje – jie pasiryžę mokėti daugiau, bet už renovuotą būstą“, – konstatuoja pašnekovas.
Daugiau švietimo apie būsto priežiūrą
Vienas iš būdų spręsti daugiabučių problemas – stiprinti gyventojų bendruomeniškumą, kuris padeda ne tik rūpintis savo namu, bet ir susitarti dėl renovacijos iniciavimo. Būsto rūmų duomenimis, šiuo metu tik apie 17 proc. daugiabučių administruoja bendrijos, ir šis skaičius nesikeičia jau daugiau nei dešimtmetį. Tiesa, panašu, kad geriausiai prižiūrimi ir sklandžiai renovacijos keliu žengiantys daugiabučiai nebūtinai turi bendriją, pastebi J. Antanaitis.
„Pastebime, kad daugiabučio priežiūrai didžiausią įtaką turi profesionalūs administratoriai. Daugiabutis – sudėtingas organizmas, ir kaip juo pasirūpinti, geriausiai žino statybos ir inžinerijos specialistai. Šiuo metu daugiausiai prie šio tikslo įgyvendinimo prisideda Būsto energijos taupymo agentūra, jau nebe pirmus metus kviečianti ir pirmininkus, ir renovacijos administratorius į mokymus visoje Lietuvoje. Mokymų metu diskutuojama ir apie įvairius renovacijos aspektus, ir apie daugiabučių priežiūros ypatybes.
