Garso signalu detektoriai įspės gyventojus apie gresiantį gaisro pavojų, o laiku iškviesta pagalba padės išgelbėti gyvybes ir žmonių turtą. Detektoriai turės būti įrengti gyvenamose patalpose, kur nėra įrengta priešgaisrinė signalizacija. Šiuo metu dūmų detektorius turi tik 16 proc. šalies gyventojų.
Gaisrai padaro didžiausius nuostolius
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad net 52 proc. Lietuvos gyventojų baiminasi, jog jų namus nuniokos gaisras. „Ši baimė yra tikrai pagrįsta, nes gaisras yra tokia nelaimė, kuri, lyginant su kitais nelaimingais atsitikimais būste, atneša pačius didžiausius finansinius nuostolius. Išplitusi ugnis namus sudegina per kelias minutes“, – teigė draudimo bendrovės „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovas Giedrius Norkus.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, praėjusiais metais išmokėta vidutinė žala, įvykus gaisrui, siekė 5 tūkst. eurų. „Ugnis padaro kelis kartus didesnius nuostolius nei kitos nelaimės ir žmonės labiausiai finansiškai nukenčia per gaisrus. Po jų išmokamų žalų vidutinė suma net penkis kartus viršija tą, kuri vidutiniškai išmokama įvykus gamtos stichijų sukeltai nelaimei ar vagystei“, – kalbėjo G. Norkus.
Jo teigimu, namuose įrengti dūmų detektoriai leis apsaugoti žmonių gyvybes ir į pavojų leis sureaguoti operatyviai. „Pasitaiko daug atvejų, kai žmonės laiku nesureaguoja į ugnį, imasi priemonių, kai namai jau dega atvira liepsna, o atvykę ugniagesiai nebegali padėti ir išgelbėti namų, nes gaisras nebuvo laiku pastebėtas. Nuo tokių nemalonių scenarijų dūmų detektoriai padės apsisaugoti“, – tvirtino „Gjensidige“ atstovas.
Užsienyje – jau įprasta
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežūros valdybos Gaisrų prevencijos skyriaus vyriausiojo specialisto Aurimo Gudžiausko, sprendimą dūmų detektorius padaryti privalomais gyvenamuosiuose namuose lėmė ne vien geroji kitų valstybių praktika, bet ir mūsų šalies statistika. „Maždaug 90 proc. visų Lietuvoje gaisruose mirštančių žmonių žūva degant gyvenamiesiems namams. Kasmet iš viso užfiksuojama daugiau nei 100 gaisro aukų. Anksčiau gerokai daugiau žmonių žūdavo kaimo vietovėse, dabar žūčių skaičius panašus ir miestuose. Įvedus privalomus dūmų detektorius tikimės sumažinti šį skaičių daugiau nei perpus, siekiame, kad jis nebūtų didesnis nei 30. Tokiu atveju priartėtume prie 100 tūkst. gyventojų tenkančio gaisrų aukų vidurkio Vakarų šalyse, kur detektoriai privalomi jau seniai", – teigė A. Gudžiauskas.
Vakarų Europos šalyse gyventojai privalo savo būstuose įsirengti dūmų detektorius ir jų neįsirengusiems netgi yra numatytos sankcijos. „Visoje Vakarų Europoje tai yra norma ir niekam dėl to nekyla klausimų. Mes irgi norime pakelti žmonių savisaugos kultūrą, sąmoningumo jausmą. Žmonės sugeba rasti lėšų prašmatniam televizoriui, kompiuteriui, tačiau nedaug kainuojančiomis saugumo priemonėmis nepasirūpina“, – sakė A. Gudžiauskas.
Jo teigimu, pernai namuose nakties metu žuvo 54 žmonės. Manoma, kad dūmų detektoriai būtų išgelbėję jų gyvybes. „Šaižiu garsu detektorius įspėja gyventojus, kol dar dūmų koncentracija ore nekelia pavojaus gyvybei. Norintiems įsirengti šiuos detektorius savo būstuose, pravartu žinoti, kad maksimalus vieno autonominio dūmų detektoriaus saugomas plotas nustatomas pagal gamintojo reikalavimus, tačiau jis turi būti ne didesnis kaip 60 kv. m. Jis saugo didelį plotą, jei jam netrukdo konstrukcijos ir pertvaros. Tad dažniausiai kambaryje įrengiamas vienas autonominis dūmų detektorius. Koridoriuje, jei jis ilgesnis nei 12 metrų, reikėtų įrengti ne mažiau kaip du dūmų detektorius, po vieną koridoriaus galuose“, – patarė priešgaisrinės saugos ekspertas.
Pasak A.Gudžiausko, autonominis dūmų detektorius yra montuojamas patalpos centre ant lubų arba kuo arčiau kambario centro, bet ne arčiau kaip 20 cm nuo sienų. „Jei nėra galimybių dūmų detektorius pritvirtinti prie lubų, juos galima įrengti prie sienos, maždaug 10 – 15 cm atstumu nuo lubų, bet ne arčiau kaip 20 cm nuo sienų kampo. Jei patalpoje lubos yra nuožulnios arba stogas dvišlaitis, autonominiai dūmų detektoriai įrengiami ne toliau kaip 0,9 m nuo aukščiausio lubų ar pastogės taško“, – rekomendavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vyriausiasis specialistas.
Šiuolaikiniai dūmų detektoriai – „gudrūs“
Jis atkreipė dėmesį, kad garažuose, remonto dirbtuvėse ir kitose patalpose, kuriose išsiskiria degimo produktų dalelių, autonominius dūmų detektorius reikia įrengti šešių metrų atstumu, o jei nėra tokios galimybės, tada kuo toliau nuo minėtų dalelių šaltinių.
„Įrengti virtuvėje detektoriaus nerekomenduojama, nes šie prietaisai yra labai jautrūs ir gali suveikti nuo garų, gaminamo maisto. Patariama jį įrengti miegamosiose patalpose. Detektorius identifikuoja tokios koncentracijos dūmus, kurie dar nėra pavojingi žmonėms. Galima įrengti ir kelis detektorius – jeigu neįsirengsite koridoriuje, o miegamojo durys labai sandarios. Reikia įvertinti vietas, kur gali plisti dūmai. Šiuolaikiniai detektoriai veikia kombinuotomis technologijomis – kad jie suveiktų, reikia ir dūmų, ir temperatūros pokyčio, todėl pastebimai patobulėjo jų patikimumas“, – sakė A. Gudžiauskas.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Gaisrų prevencijos skyriaus vyriausiojo specialisto teigimu, gyventojai gali iš karto įsirengti dešimt metų be pertraukos veikiančius dūmų detektorius.
„Dūmų detektorius yra ganėtinai paprastas prietaisas ir neturėtų būti baimių, kad nieko apie jį neišmanantis žmogus nusipirks nevykusį. Didžioji dauguma jų yra kokybiški, o ryškiausi skirtumai – kiek priežiūros prietaisui reikės ar kaip jis atrodys. Dažniausiai pasitaikančios žmonių baimės gerokai prasilenkia su realybe. Įrengti šiuolaikinius dūmų detektorius galima labai paprastai – nereikia vedžioti laidų, todėl ypatingi įgūdžiai nebūtini, užtenka juos tvirtinimo elementais prisukti arba priklijuoti prie lubų. Jei detektorius kokybiškas, pats žmogus kartą per pusę metų galės patikrinti jo funkcionalumą paspausdamas testavimo mygtuką", – kalbėjo A.Gudžiauskas.
