Bendrovės bankroto administratorius Stasys Poškus teigia, kad valdininkai neveiklumu ir neteisėtais veiksmais faktiškai padarė įmonei milijoninę žalą ir taip sudarė prielaidas jos bankrotui. Dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi šią savaitę.
Anot S.Poškaus, sostinės savivaldybės ir Vyriausybės valdininkai galimai nesąžiningai vykdė ir vilkino derybas su investuotojais bei priimtais administraciniais sprendimais neleido sutvarkyti ir pritaikyti po gaisro nukentėjusio Profsąjungų rūmų pastato. Teigiama, kad bendri įmonės nuostoliai siekia beveik 12 mln. 138 tūkst. eurų žalą.
Derybų metu pasiekti susitarimai nebūdavo iki galo įgyvendinami dėl nepaaiškinamo institucijų neveiklumo.
„Buvę Profsąjungų rūmų savininkai daugiau kaip dešimtmetį bendradarbiavo su institucijomis, pradedant bendrų tarptautinių architektūros konkursų organizavimu rūmų plėtotei, baigiant „Tautos namų“ idėja. Buvę savininkai teikė savivaldybei ir savo pasiūlymus tiek dėl rūmų sutvarkymo, tiek dėl perleidimo savivaldybės nuosavybėn būdo, tačiau derybų metu pasiekti susitarimai nebūdavo iki galo įgyvendinami dėl nepaaiškinamo institucijų neveiklumo. Tokiu būdu valdininkai savo neteisėtais veiksmais sudarė visas prielaidas bendrovės bankrotui“, – pranešime spaudai cituojamas S.Poškus.
Bankrutuojanti bendrovė „VIPC Vilnius“ nuo gaisro nukentėjusius Profsąjungų rūmus įsigijo 2004 metais.
„Susidaro įspūdis, kad buvusiems savininkams nuo pat rūmų įsigijimo pradžios buvo sudaromos pačios įvairiausios biurokratinės kliūtys, ilgainiui atvedusios prie bankroto. Šis atvejis yra vienas juodžiausių sostinės valdžios bendradarbiavimo su investuotojais pavyzdžių“, – sako įmonės „VIPC Vilnius“ bankroto administratorius.
Kovo pabaigoje „VIPC Vilnius“ bankroto administratorius kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl esą neteisėtais veiksmais padarytos apie 302 tūkst. eurų žalos, pasireiškusios padidintu nekilnojamojo turto mokesčio ir valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo taikymu 2012–2016 metų laikotarpiu, atlyginimo.
Šiuo metu buvę Profsąjungų rūmai yra parduodami viešose varžytynėse, kuriose kreditoriai nustatė 11,5 mln. eurų pradinę pardavimo kainą.
Pastatą ant Tauro kalno valdo bendrovė „VIPC Vilnius“, jos kreditoriai – šios įmonės dabar jau vienintelė akcininkė „Donseta“ – gruodį iškėlė „VIPC Vilnius“ bankroto bylą. Būtent „Donseta“ pretenduoja ir į didžiausią įmonės turto dalį – 10,7 mln. eurų, visų kreditorių reikalavimai siekia 11,04 mln. eurų.
Jokių daugiabučių ant Tauro kalno
Anksčiau Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis 15min teigė, kad Vyriausybei yra pateiktas siūlymas vietoje Profsąjungų rūmų įrengti koncertų salę. Jo manymu, šioje vietoje negali būti komercinės paskirties objektas.
„Mes toliau darome detalųjį planą, yra numatyta visuomeninė paskirtis tame objekte. Pateikėme Vyriausybei siūlymą, kad ši vieta būtų geriausia vieta klasikinės muzikos salei. Mes jį matome kaip pagrindinę vietą būtent visuomeniniam objektui. Jis yra ženkliškoje vietoje ir ten tikrai negali būti daugiabučių projektas“, – mano jis.
Paklausus, ar turtą savivaldybė planuoja perimti savo lėšomis, ar lauks Vyriausybės pagalbos, miesto architektas negalėjo atsakyti. Tačiau pažymėjo, kad bendrovė skolinga miestui, o pastatą galima būtų perimti visuomenės poreikiams.
„Ten yra didžiuliai įsiskolinimai, daug skolinga įmonė ir savivaldybei. Manau, tą turtą galima būtų paimti visuomenės poreikiams, išpirkti už sutartą kainą ir vietoje jo padaryti normalų visuomeninį objektą“, – kalbėjo jis.
Meras susitiko su premjeru
Šių metų kovo pabaigoje Vilniaus meras Remigijus Šimašius susitiko su premjeru Sauliumi Skverneliu, kur aptarė savivaldybės planus buvusių Profsąjungų rūmų Vilniuje ant Tauro kalno vietoje įrengti koncertams ir renginiams skirtą erdvę.
Pasak mero, detaliajame plane numatyta, kad šis pastatas yra visuomeninės paskirties, tačiau jokių permainų siekiant pritaikyti erdves visuomenei, anot jo, per pastaruosius dešimtmečius neįvyko.
2015-aisiais sklypo naudojimo paskirtis pakeista iš visuomeninės į rekreacinę, sprendimą kritikavę Vilniaus konservatoriai tvirtino, kad tai leidžia teritorijoje statyti ir gyvenamuosius namus. Administracija tai neigė.
Meras sakė matantis įmonės piktnaudžiavimą procedūromis dar anksčiau siekiant čia pasistatyti gyvenamuosius namus ir bandant tam gauti savivaldybės leidimus.
„Tam savivaldybė pasipriešino ir tikrai nesutiks. Ir mokesčių inspekcija aktyviai dalyvavo procesuose, nes savininkai buvo skolingi kelis šimtus tūkstančių, mokesčių inspekcija kažkodėl aktyviai neišieškodavo tos sumos, tad ir bankroto procedūra, panašu, tada ir buvo paskelbta“, – teigė jis.
Meras jau anksčiau yra užsiminęs, kad pastatas gali būti ne tik išpirktas, bet ir perimtas visuomenės poreikiams, to jis neatmeta ir dabar.
„Jei mes turime sutarimą dėl šio objekto, o aš manau, kad turime ten turėti koncertų salę, tai tokiu atveju sutariame, kad ieškome galimybių, kaip tuos rūmus išpirkti ar visuomenės poreikiams paėmimo būdu gauti ir pastatyti ten puikią, Lietuvą reprezentuojančią koncertinę salę. Yra du variantai: susitariame ir nuperkame arba paimame visuomenės poreikiams“, – sakė R.Šimašius.