Bankroto procedūrai vadovaujantis bankroto administratorius S.Poškus, teigia, kad visiems kreditoriams išsiųsti privalomi dokumentai. Planuojama susirinkime spręsti, ką toliau daryti su merdinčiais Profsąjungų rūmais.
„Kreditorių susirinkime ketiname išsamiai apsvarstyti tolesnį bendrovės likimą. Profsąjungos rūmus valdanti bendrovė „VIPC Vilnius“ nėra pajėgi vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Kreditoriams didžiausią rūpestį kelia jų investicijų likimas, todėl pagrindinis mūsų tikslas – jų teisėtų lūkesčių pildymas.
Susirinkime bus sprendžiama tolesnė veikla. Kreipiausi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu paaiškinti, nes visi čia galvoja apie tuos Tautos namus, tai gal yra kokie nors planai juos išpirkti. Jeigu yra, tegul suteikia informaciją ir ją perduosiu kreditoriams. Jos man neteikia. Vienu raštu sako, kad jis neprižiūrimas ir kad reikia daryti rekonstrukciją, kitu raštu ta pati savivaldybė siūlo sudaryti žemės nuomos sutartį metams, be teisės rekonstruoti ir daryti nuomos darbus“, – sakė S.Poškus.
Anot jo, šiuo metu bendrovės skolos kreditoriams siekia apie 11 mln. eurų, dar apie 2,31 mln. eurų į pastatą yra investavę jos akcininkai.
Įmonė „VIPC Vilnius“ praėjusių metų pabaigoje paskelbė nebegalinti užtikrinti, kad kreditorių investicijos bus apsaugotos nuo tolesnių nuostolių. Po kreditorių susirinkimo turėtų paaiškėti, kaip toliau bus tęsiama bankroto procedūra.
„Jeigu kreditoriai pasakys, kad nutraukiama įmonės veikla, uždaromos visos durys. Kol kas ten pigiai nuomojamos patalpos. Nuomininkų yra daug“, – 15min teigė S.Poškus.
Bankroto administratoriaus teigimu, šiuo metu patalpose įsikūrę apie 20–30 nuomininkų.
Kaltina tyčiniu sužlugdymu
Profsąjungų rūmus įsigiję investuotojai kartu su sostinės savivaldybe ir Lietuvos architektų sąjunga 2008 metais paskelbė architektūros konkursą dėl rūmų pritaikymo šiuolaikiniams poreikiams. Jo metu buvo išrinktas geriausias projektas, pagal kurį rūmai ir turėjo būti tvarkomi.
Tačiau per beveik dešimt metų „VIPC Vilnius“ taip ir nepavyko gauti pastato sutvarkymui būtinų leidimų. S.Poškus sakė, kad per šį laikotarpį Vilniaus miesto administracija delsė suteikti dokumentus, būtinus pastato tvarkymui.
„Vien tik pažadais buvo maitinama ši bendrovė. Tuoj, tuoj, tuoj kažką darysime, tuos Tautos namus darysime. Jeigu tokiais tempais, tautos nebeliks“, – ironizavo bankroto administratorius.
Be to, praėjusių metų liepą baigėsi žemės sklypo, ant kurio stovi Profsąjungų rūmai, nuomos sutartis. Dabar įmonei priklauso pats pastatas, bet jokių veiksmų verslininkai čia atlikti negali.
„Žemės nuomos sutartis nepratęsta, buvęs vadovas kreipėsi visur su prašymu pratęsti, bet atėjo raštas ir buvo pasiūlyta sudaryti žemės nuomos sutartį ne ilgiau nei metų laikotarpiui be teisės daryti remontą, rekonstrukcijos darbus. Tai kam tokia žemės nuomos sutartis reikalinga? Jeigu jie pageidauja išpirkti, tegul pareiškia visuomenės poreikiams išpirkimą ir viskas, bent jau tada bus aišku. Tuomet liks tik klausimas dėl vertės“, – kalbėjo S.Poškus.
Pasak jo, tokie savivaldybės veiksmai gali sulaukti atitinkamo teisinio įvertinimo. Jeigu būtų nustatytas savivaldybės veiksmų neteisėtumas, bendrovė galėtų pareikalauti žalos, atsiradusios dėl tokių valdininkų neteisėtų veiksmų kaip nesąžiningos derybos ar planavimo procesų vilkinimas, atlyginimo.
„Kreipiausi į teisininkus ir jie pasakė, kad viskas priklauso nuo kreditorių, jei jie inicijuos. Mano požiūriu, tai buvo privedimas prie bankroto iš savivaldybės pusės – nei patys kažką daro, nei kitiems leidžia. Žala gali siekti visų kreditorinių įsipareigojimų sumą ir papildomai akcininkų. Bet kol kas kreditoriai to nenusprendė“, – 15min sakė S.Poškus.
Dar vis planuoja perimti
Pernai rugsėjį Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė sakė, kad savivaldybė būtų pajėgi perimti visuomenės poreikiams buvusius Profsąjungų rūmus, jei taip nuspręstų taryba.
Tuomet vykusiame posėdyje Vilniaus taryba vienbalsiai pritarė įsipareigojimui, jog Taurakalnio teritorija yra svarbi vietos bendruomenei viešajam interesui tenkinti. Sklype, kur šiuo metu stovi buvę Profsąjungų rūmai, įsipareigota įgyvendinti Tautos namų – kultūros centro idėją. Tai numatančią rezoliuciją Vilniaus politikai buvo priėmę dar 2012-aisiais, tačiau, kaip rašė BNS, jokių teisinę galią turinčių sprendimų iki šiol nesiėmė.
Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis teigia, kad šiuo metu rengiamas teritorijos bendrasis planas, kur numatytas visuomeninės paskirties – Tautos namų projektas.
„Savivaldybės bendrojo plano niekas neatšaukė, ten numatyta Tautos namų statyba. Šiuo metu rengiame tos vietos detalų planą, jame numatyta visuomeninės teritorijos naudojimo būdas šio objekto. O dėl scenarijaus, kaip realizuoti tą projektą, mano supratimu, galima galvoti įvairiai. Galima paimti turtą visuomenės poreikiams, galima įgyvendinti projektą su privačiu investuotoju. Abiem variantams nėra užkirstas kelias“, – teigė architektas.
Paklausus, kodėl dešimtmetį projektui nebuvo išduoti reikalingi leidimai, M.Pakalnis svarstė, kad verslininkai greičiausiai prašė ne to, kam buvo skirtas pastatas.
„Man reikėtų pamatyti konkrečiai, kur, kas buvo neišduota. Akivaizdu viena, kad toje teritorijoje pagal bendrojo plano sprendinius turėjo būti įgyvendinamas Tautos namų projektas ir tai, kas buvo prašoma, neatitiko to turinio, kuris turėjo būti“, – sakė jis.
Praėjusių metų rugsėjį miesto taryba priėmė sprendimą leisti aplinkiniame sklype, kurį savivaldybei dar turėtų perduoti Nacionalinė žemės tarnyba, įkurti parką, taip pat pradėti planavimo darbus, kaip ateityje turėtų atrodyti pastatas. Sklypo po pačiais Profsąjungų rūmais paskirtis pakeista jau prieš pusantrų metų iš visuomeninės į rekreacinę.
Nori statyti koncertų salę
Vilniaus mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas atmeta visus kaltinimus, kad savivaldybė tyčia sužlugdė bendrovę. Jis tikino, kad jie patys ketina kreiptis į teismą dėl bendrovės skolų miestui.
„Savivaldybė ieško būdų, kaip vystyti tą teritoriją ir ją padaryti patrauklią vilniečiams. Žiūrime į tą teritoriją bendrai. O kalbant apie tą pastatą, mūsų žiniomis, bendrovė bankrutuoja ir per savo viešuosius ryšius kaltina, kad savivaldybė kažko nedavė, bet savivaldybė atmeta visus priekaištus, nes pati įmonė skolinga savivaldybei – jie nemokėjo mokesčių. Todėl savivaldybė irgi bylinėsis dėl mokestinių dalykų su įmone“, – 15min komentavo mero patarėjas.
A.Zubriakovas patvirtino, kad miesto valdžia neatsisakė planų perimti pastatą ant Tauro kalno ir čia įgyvendinti Tautos namų projektą, kur būtų įrengta aukšto lygio koncertų salė. Tam planuojama kreiptis į Kultūros ministerija ir prašyti lėšų.
„Yra viena iš galimybių išpirkti pastatą, bet tada savivaldybė derėtųsi su bankroto administratoriumi. Meras yra minėjęs, kad ten matytų nacionalinio lygio koncertų salę. Dabar turėtų būti paruoštas mero laiškas kultūros ministrei, kur būtų išdėstyti visi argumentai ir jei pavyktų gauti finansavimą šiam projektui, tada ten būtų aukšto lygio, moderni ir šiuolaikiška nacionalinė koncertų salė“, – teigė jis.
Mainai neįvyko
Pernai birželį Vilniaus savivaldybė išplatino pranešimą spaudai, kuriame informavo, kad Profsąjungų rūmų žemės sklypo naudojimo paskirtis beveik prieš metus buvo pakeista iš visuomeninės į rekreacinę, o tai leistų rūmų savininkams – bendrovei „VIPC Vilnius“ – dabartinį ar galbūt vietoje jo iškilsiančius naujus statinius pritaikyti verslo, o ne visuomenės poreikiams.
Rugsėjį A.Vaitkunskienė teigė, kad šis pastatas paskutinį kartą vertintas 2009-aisiais, kai nekilnojamojo turto kainos buvo pradėjusios kristi, administracijos direktorės pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, jis tuomet buvo vertas 6,7 mln. eurų. Tuo metu sklypo po pastatu vertė šių metų duomenimis – dar 940 tūkst. eurų.
Praėjusios kadencijos politikai svarstė planus sudaryti su „VIPC Vilnius“ taikos sutartį ir iškeisti įvairius savivaldybei priklausančius statinius į Profsąjungų rūmus. Tuomet planuota, jog savivaldybei atitektų rūmai, įvertinti per 12 mln. eurų, o jų savininkei bendrovei „VIPC Vilnius“ mainais būtų perduoti 5 kiti pastatai Vilniuje bei Palangoje, kurių vertė – 5,7 mln. eurų. Be to, savivaldybė bendrovei būtų sumokėjusi dar 5,3 mln. eurų. Pasklidus kalboms, kad vis dėlto mainai nėra lygiaverčiai, planų atsisakyta.
Bankroto administratorių teigimu, ant Tauro kalno esančių 1956 metais statytų Profsąjungų rūmų vertė šiuo metu siekia apie 11 mln. eurų.
