Nekilnojamojo turto analitikas ir viešosios įstaigos „Real Data“ vadovas Arnoldas Antanavičius prognozuoja, kad šiemet, sprendžiant iš pirmųjų 4 mėnesių pardavimo rezultatų, plėtotojai Vilniuje turėtų parduoti apie 3,5 tūkst. naujos statybos butų – 10 proc. mažiau nei pernai. Jis prognozuoja, kad vystytojai dėl to neskubės mažinti kainų, o tiesiog į rinką paleis mažiau projektų.
„Šiais metais turėtų parduoti apie 3,5 tūkst. naujų butų – palyginti su praėjusiais metais, tai 10 proc. sumažėjimas. Sunku prognozuoti, bet esu linkęs galvoti, kad vystytojai pasirinks ne kainas mažinti, o lėtins pasiūlą“, – įsitikinęs analitikas.
Jo nuomone, krintantys pardavimai turėtų stabdyti naujos pasiūlos tempus, tad tikėtina, kad plėtotojai šiemet nebus tokie aktyvūs kaip 2017 metais.
„Gali būti, kad rinkoje pasirodys 4–5 tūkst. butų, tačiau pagal tai, kiek plėtotojai suplanavę, vien šiemet galėtų atsirasti 10 tūkst. butų. Vis dėlto turėtų būti dar vieni perteklinės pasiūlos metai ir dalis tęstinių projektų persikels į kitus metus“, – aiškino A.Antanavičius.
Jis pastebi, kad dalis plėtotojų šiek tiek pristabdo statybas, siekdami išparduoti esamus likučius projektuose. Tačiau kita dalis elgiasi atvirkščiai – sėkmingus projektus pardavinėja iš karto.
„Pirkėjai šiuo atveju išloš, nes tai reiškia geresnių projektų didesnę sėkmę, vystytojai bus linkę aktyvuoti geresnius projektus ir už tą pačią kainą galima nusipirkti geresnį daiktą. O tokie projektai, kurie buvo gal šiek tiek iš gobšumo padaryti, kažkur daugiau intensyvumo, kažkur paspausta, sunkiau realizuoti, dabar turi galvos skausmus ir turi atsakinėti į tam tikrus klausimus“, – sakė A.Antanavičius.
Kirs mažesniems plėtotojams
„Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis antrina A.Antanavičiui ir tikina, kad naujos statybos butų pirminėje rinkoje realizacijos apimtys priklausys ne tik nuo būsto paklausos, bet ir nuo naujų projektų pasiūlos.
„Jeigu plėtotojai ir toliau nemažins plėtros apimčių, vadinasi, potencialūs pirkėjai turės platų naujo būsto pasirinkimą ir drauge bus platesnė paskata jį įsigyti“, – 15min aiškino jis.
„Ober-Haus“ duomenimis, 2018 metais Vilniuje planuojama pastatyti apie 4,5 tūkst. naujų butų ir tai beveik 9 proc. daugiau nei 2017 metais. Tačiau skaičiuojama, kad iš 2018 metų planuojamų pastatyti projektų jau yra parduota arba rezervuota apie 50 proc. butų. R.Reginio nuomone, nors dar per anksti prognozuoti galimą pasiūlą, žvelgiant į šiuo metu turimą daugiabučių projektų informaciją, tai 2019–2020 metais suplanuota įrengti 4,2 tūkst. butų daugiabučiuose.
„Atsižvelgiant į tai, kad vien per 2017 metus Vilniuje buvo pastatyti 4,144 butai, o šiemet jų gali būti pastatyta apie 4,5 tūkst., tai 2019–2020 metų pasiūla atrodo pakankamai kukliai. Žinoma, per metus rinkai bus pristatyta ir daugiau projektų, kurie papildys 2019 ar 2020 metų pasiūlą, tačiau šiuo metu turima informacija neleidžia prognozuoti dar didesnių naujos statybos butų plėtros apimčių nei 2017 ar 2018 metais. Vadinasi, yra teorinė galimybė, kad plėtros apimtys gali mažėti, o tai atsilieps ir pardavimų statistikai“, – teigė jis.
Pasak R.Reginio, gausi naujo būsto pasiūla pastaruoju metu pristabdė tiek senų, tiek naujų butų pardavimo kainų augimą. „Ober-Haus“ pastarąjį pusmetį pastebi tik kainų augimą ir mano, kad toks išliks artimiausiu metu – šiemet naujų butų kainos neturėtų smarkiai kisti. Vietoje to analitikas mano, kad 2018 metais matysime spartesnę kainų diferenciaciją konkrečiuose projektuose.
„Ilgametę patirtį ir vardą rinkoje turintys plėtotojai sugebės toliau realizuoti turtą už suplanuotą kainą, o mažiau patyrę ir pernelyg optimistinių lūkesčių genami plėtotojai, norėdami išlaikyti suplanuotą realizacijos tempą, turės pakoreguoti savo kainodarą“, – kalbėjo jis.
Plėtotojai reaguos į rinkos situaciją
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Inreal“ analitikas Robertas Žulpa sako, kad Lietuvos nekilnojamojo turto rinka yra palyginti nedidelė – apie pusė pasiūlos yra generuojama didžiųjų rinkos dalyvių, kurie nuolat seka situaciją rinkoje, vertina ją ir atsižvelgdami į tendencijas koreguoja savo plėtros planus, o ne stato iš inercijos. Be to, dauguma didžiųjų statytojų puikiai prisimena krizės pamokas.
„Geras pavyzdys – 2017-ųjų III ketvirčio pabaiga – IV ketvirčio pradžia, kai rinka Vilniuje buvo pasiekusi rekordinį neparduotų būstų skaičių. Plėtotojai pakoregavo savo planus ir pasiūla labai greitai „susitraukė“ iki priimtino lygio. Todėl Lietuvos nekilnojamojo turto rinką šiuo metu galima apibūdinti kaip dinamišką ir greitai reaguojančią į pokyčius“, – kalbėjo jis.
Pasak R.Žulpos, 2018 pradžioje, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, naujų butų pardavimai Vilniuje susitraukė apie 20 proc., o nauja pasiūla yra apie 37 proc. mažesnė.
„Prognozuoti, kaip kis šios proporcijos ateityje, ypač vertinant politinį aspektą (numatomą NT mokestį ir kt.), yra gana sudėtinga, tačiau labai tikėtina, jog panaši situacija bus visus šiuos metus, t. y. statytojai seks pirkėjų aktyvumą ir atitinkamai reguliuos savo pasiūlą. Ši tendencija išlaikys ir stabilias kainas, todėl jų kritimo, esant tokiai rinkos savireguliacijai, neprognozuotume“, – apibendrino „Inreal“ atstovas.
