Atlikus detalų visų aktualių aplinkybių tyrimą konstatuota, kad šis statinys pajūryje iškilo jo savininkui įvykdžius visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir sąlygas bei teismo įpareigojimus. Todėl jokio teisinio pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones šiuo atveju nėra, rašoma pranešime spaudai.
Prokuratūra taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šis privatus nekilnojamo turto objektas, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, gali būti naudojamas tik kaip negyvenamosios paskirties poilsio aptarnavimo (rekreacinis) pastatas. Dėl to gyventi jame, nei nuolat, nei laikinai, nėra galima. Užtikrinti statinio naudojimo pagal paskirtį kontrolę yra Palangos miesto savivaldybės funkcija.
Aplinkybės, susijusios su šio pastato statybomis, Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje tirtos antrą kartą. Pirmasis tyrimas prokuratūros iniciatyva buvo pradėtas 2019 m. rugpjūtį, po viešų publikacijų, kuriose buvo iškeltos abejonės, ar šio pastato statybos vyko nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
Įvertinus pastarojo tyrimo metu gautus duomenis ir nenustačius jokių teisės aktų pažeidimų prokuroro nutarimu buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Šis pernai gruodį priimtas nutarimas buvo patikrintas Generalinėje prokuratūroje aukštesniojo prokuroro ir paliktas galioti kaip teisėtas bei pagrįstas.
Antrasis tyrimas Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje buvo pradėtas šių metų liepą, Palangos miesto merui pateikus prašymą Generalinei prokuratūrai. Prašymas buvo grindžiamas žiniasklaidoje paskelbtais teiginiais apie tai, kad jeigu būtų įrodyta, jog rekonstrukcijos būdu statyto pastato pamatai dar iki 2014 m. statybos leidimo išdavimo buvo pakeisti naujomis pamatų konstrukcijomis, neva galima būtų konstatuoti, kad statyba vyko neteisėtai.
Tačiau atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad statyba šiame sklype buvo pradėta dar 2007 m. spalio pabaigoje – lapkritį. Kiek vėliau, 2008 metais, ji buvo pripažinta savavališka, o dėl jos padarinių pašalinimo pradėtas teismo procesas. Po ketverių metų, 2012 m., teismas įpareigojo statytoją pašalinti savavališkos statybos padarinius parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiančius dokumentus. Kai šie teismo reikalavimai buvo įvykdyti, 2014 metais išduotas statybos leidimas statinio rekonstrukcijai įteisino 2007 m. spalį – lapkritį pradėtus statybos darbus. Tad po 2014 metais išduoto statybos leidimo vykę statybų darbai buvo ne naujų pradžia, o 2007 m. spalį – lapkritį pradėtų statybų tąsa.
„Vertinant šią situaciją taip pat labai svarbi yra ir rekonstrukcijos sąvoka. Remiantis aktualių teisės aktų nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, statinio rekonstrukcija yra ir tuomet, jei jos vykdymo metu senojo pastato konstrukcijos iš dalies arba pilnai pakeičiamomis naujomis. Būtent tokia situacija, įvertinus visus reikšmingus sprendimui dokumentus bei duomenis, ir buvo konstatuota nagrinėjamu atveju – senųjų pamatų liekanos, pradėjus statybos darbus 2007 metų rudenį, pagal projekto sprendinius buvo pakeistos naujomis laikančiosiomis konstrukcijomis. Toks veiksmas atitinka rekonstrukcijos esmę“, – teigiama Prokuratūros pranešime.
Tyrimo metu buvo nustatytos ir kitos aplinkybės, kurios paneigia viešai skelbiamus teiginius dėl statybų eigos ir su jomis susijusių aplinkybių.
Teritorija, kurioje stovi pastatas, priskiriama Pajūrio juostai. Vadovaujantis Pajūrio juostos įstatymu, tiek nauja statyba, tiek pastato rekonstrukcija čia yra galima, jokie kategoriški draudimai joje netaikomi. Tiesa, šioje teritorijoje neleidžiami gyvenamosios paskirties statiniai.
Norėdamas vykdyti tokioje teritorijoje esančio pastato ar jo likusios dalies rekonstrukciją, savininkas turi gauti savivaldybės išduodamą statybos leidimą, tačiau tam privalomos dvi esminės sąlygos.
Pirmoji – Nekilnojamojo turto registre turi būti duomenys apie tai, kad pastatas arba išlikusi jo dalis nustatyta tvarka yra įregistruota šiame Registre ir iki statybos pradžios niekuomet nebuvo iš jo išregistruota.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad tiek teismų sprendimais, priimtais 1996–1999 metais, tiek pačios Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pozicijoje, pateiktoje teismams, buvo konstatuota, kad senasis pastatas 1993-1994 m. buvo nugriautas tik iki pamatų. Tai reiškia, kad likę senieji pamatai pagrįstai ir teisingai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi, šių pamatų rekonstrukcija, kuri, kaip jau minėta, prasidėjo 2007 m., buvo galima.
Antroji sąlyga – statinio savininkas turi būti sudaręs ilgalaikę valstybinės žemės, kurioje yra statinys, nuomos sutartį. Tokia sutartį 99 metams Klaipėdos apskrities viršininko administracija su statinio savininku pasirašė 2005 m. gegužę.
Tyrimo metu taip pat buvo vertinama ir naujojo statinio padėtis žemės sklype pagal 1992, 2008 ir 2018 metais sudarytų statinių išdėstymo žemės sklype planus. Nustatyta, jog naujasis pastatas, kurio užstatymo plotas yra mažesnis nei 1975 m. statyto pastato, yra pasislinkęs labiau į vakarus, tačiau dalis užstatymo ploto (88 kv. m), yra senojo statinio ribose. Statinys taip pat nepažeidžia reikalavimų dėl aukštingumo, sklypo užstatymo tankumo, intensyvumo bei kitų rodiklių.
„Vykstant šiam tyrimui ne kartą teko girdėti pastebėjimų ir net pasipiktinimų dėl to, kad naujasis pastatas nė iš tolo neprimena paplūdimio lankytojams skirtų dušinių. Tačiau tai niekuo nepagrįstas lūkestis. Po to, kai 1992 metais šis pastatas tapo privačia nuosavybe, jo likimas yra tik jo savininko reikalas, žinoma, laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Šiuo metu turime pripažinti, kad statinys juos pilnai atitinka, o kokia su poilsiautojų aptarnavimu susijusi konkreti veikla bus jame vykdoma – spręs jo šeimininkai. Vienintelis ribojimas – šiame pastate negalima gyventi“, – teigia tyrimą atlikusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Edita Rutkauskaitė.
Nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso priemones pavesta patikrinti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso skyriui.
