Prokurorai grįžo prie Vijūnėlės dvaro istorijos: reikalauja versti mero tvorą

Kauno apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą, atliko patikrinimą dėl galimai neteisėtai aptverto valstybinės žemės sklypo ir tvenkinio Druskininkų mieste.
Vijūnėlės dvaras Druskininkuose
Vijūnėlės dvaras Druskininkuose / Monikos Sadauskaitės nuotr.

Prokuratūra patikrinimą pradėjo, kai gavo grupės asmenų prašymą įvertinti Druskininkų savivaldybės bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus tarnautojų veiksmų teisėtumą.

Pareiškėjai teigė, kad valstybei priklausančio žemės sklypo Turistų g. 13, kur ir yra vadinamasis Vijūnėlės dvaras, yra neteisėtai aptverta tvora. Tokiu būdu su Druskininkų merui Ričardui Malinauskui priklausančiais keliais privačiais žemės sklypais sudaryta vientisa teritorija.

Todėl valstybinės žemės sklypo dalimi, kurioje yra iškastas tvenkinys, gali naudotis vienintelis minėtųjų žemės sklypų savininkas, kadangi prie tvenkinio galima patekti tik iš minėtųjų žemės sklypų, teigė pareiškėjai.

Pasak patikrinimą atlikusio Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Marijaus Šalčiaus, žemės sklypas Turistų g. 13, Druskininkuose, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o Druskininkų savivaldybei priklausanti tvora ne tik stovi valstybinės žemės sklype, bet ir neteisėtai užkerta galimybę patekti į dalį valstybinės žemės sklypo.

„Patikrinimo metu taip pat buvo suabejota Druskininkų miesto savivaldybės atstovų pateikta informacija, jog minėtas tvenkinys yra hidrotechninis įrenginys, kurio paskirtis – greta esančio Vijūnėlės parko teritorijoje susidarančio paviršinio vandens surinkimas ir drenavimas į gruntą, taip saugant Vijūnėlės parką nuo užliejimo pavasarinio polaidžio metu“, – teigiama pranešime.

Prokuroras M. Šalčius konstatavo, kad žemės sklype (Turistų g. 13) tvora aptvertoje dalyje esantis vandens telkinys, skirtingai nei teigia Savivaldybė, neatitinka hidrotechninio įrenginio sąvokos. Taip pat nustatyta, kad Savivaldybei nuosavybės teise priklausanti tvora ne tik stovi valstybinėje žemėje, bet ir apriboja laisvą ir netrukdomą disponavimą valstybiniu žemės sklypu. Tokiu būdu yra pažeidžiami Lietuvos Respublikos teisėti interesai, o kartu ir viešasis interesas.

Viešąjį interesą ginantis prokuroras M. Šalčius, pareikalavo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos „spręsti dėl priemonių nurodytiems teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų informuoti Kauno apygardos prokuratūrą apie priimtą sprendimą“.

„Apribojimai visuomenei patekti į valstybinę žemę neabejotinai pažeidžia viešąjį interesą, o pagal susiformavusią viešojo intereso gynimo praktiką, visų pirma valstybės institucijos, kurių veiklos srityje buvo padarytas pažeidimas, privalo imtis priemonių tokiems pažeidimams pašalinti,“ – sakė prokuroras M. Šalčius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis