Teigiama, kad toks sprendimas priimtas „įvertinus visą tyrimo metu surinktų duomenų ir įrodymų visumą“, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Šių metų rugpjūčio 22 dieną prokuratūros iniciatyva pradėto tyrimo metu buvo siekiama nustatyti, ar išduodant statybą leidžiantį dokumentą nebuvo padaryti teisės aktų pažeidimai. Taip pat ar statinio techninio projekto sprendiniai neprieštarauja šioje teritorijoje galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams bei teisės aktų reikalavimams. Buvo aiškinamasi, kokių veiksmų ėmėsi kompetentingos institucijos jų veiklos srityse, spręsdamos bei vertindamos statybų Meilės al. 26, Palangoje, teisėtumo klausimą.
„Vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, padaryta išvada, kad šio pastato rekonstrukcija buvo galima“, – aiškina prokurorai.
Tyrimas dėl statinio Palangoje buvo vykdomas trimis aspektais. Visų pirma, buvo siekiama nustatyti ar statybos darbai žemės sklype Meilės al. 26, Palangoje, yra galimi. Antra, buvo siekiama nustatyti, ar rekonstrukcija sklype yra galima, kadangi statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas pastato rekonstrukcijai. Trečia, buvo siekiama nustatyti, ar atliekami statybos darbai tikrai buvo rekonstrukcija (atitiko rekonstrukcijos sąvoką), o ne nauja statyba.
Skelbiama, kad įvertinus visą tyrimo metu surinktų duomenų ir įrodymų visumą buvo nustatyta, jog teritorija, kurioje stovi pastatas priskiriama Pajūrio juostai, o vadovaujantis Pajūrio juostos įstatymu, tiek nauja statyba, tiek pastato rekonstrukcija yra galimos.
„Tai nėra teritorija, kurioje galiotų kategoriški draudimai vykdyti statybos darbus. Statybos leidimą tokioje teritorijoje dėl visų naujų statinių išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, kitais atvejais – tai savivaldybės funkcija. Taip pat nustatyta, kad šioje teritorijoje naujai statybai vykdyti yra reikalingas Vyriausybės pritarimas, o pastato rekonstrukcijai vykdyti, būtina sąlyga yra ta, kad pastatas būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, t. y. kad iš registro duomenyse būtų fiksuota, jog pastatas niekada nebuvo pilnai sunykęs ir išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro. Kita būtina sąlyga – turi būti sudaryta ilgalaikė valstybinės žemės, kurioje yra statinys, nuomos sutartis. Abi šios sąlygos buvo išlaikytos“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pasak Prokuratūros, tyrimo metu išsiaiškinta, kad pirminis pastatas, kurio pavadinimas – Palangos miesto Valstybinės buitinių paslaugų įmonės (konkrečiai – valstybinės skalbimo įmonės) vasaros dušinės, buvo pastatytas 1975 metais, 1232 kv. m ploto žemės sklype, esančiame adresu Meilės al. 26, Palanga. Šis pastatas 1992 metais buvo privatizuotas (parduotas aukcione). Per šiuos metus ne kartą keitėsi pastato savininkai.
Dušinių pastatas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 1993 metų vasario 24 dieną. Metams bėgant pastatas nyko, tačiau jis, nors ir fiziškai pažeistas ir su 6 proc. baigtumu, tačiau visada buvo nekilnojamojo turto registre.
„Todėl, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, padaryta išvada, kad šio pastato rekonstrukcija buvo galima“, – aiškina prokurorai.
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro atlikto tyrimo metu taip pat nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybė 2014 metų lapkričio 28 dieną išdavė statybą leidžiantį dokumentą, suteikiantį teisę rekonstruoti žemės sklype, adresu Meilės al. 26, Palangoje, buvusį dušinių pastatą į poilsio aptarnavimo pastatą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tai nebuvo seno dušinių pastato rekonstrukcija į dušines, kaip tai šiuo metu yra skelbiama žiniasklaidoje. Pagal techninį projektą tai buvo sovietmečio metu statyto ir per daugelį metų fiziškai nusidėvėjusio dušinių pastato rekonstrukcija į naują, naujos kokybės ir kitos paskirties – poilsio aptarnavimo paskirties – statinį, t. y. būtent tokios paskirties, kurią leidžia teisės aktai ir šioje vietovėje galiojantys teritorijų planavimo dokumentai. Šį statybą leidžiantį dokumentą 2015 metais bei pagal prokuroro pavedimą 2019 metais patikrinusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, teisės aktų pažeidimų nenustatė.
Žemės sklypas, kuriame stovi pastatas, patenka į kurortų apsaugos zonos pirmąją – griežto režimo – juostą, jame draudžiama nuolat ar laikinai gyventi žmonėms. Statinių naudojimo priežiūrą įstatymų nustatyta tvarka vykdo savivaldybės. Tai yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, todėl pareiga tikrinti, ar pastatas bus naudojamas pagal paskirtį tenka Palangos miesto savivaldybei. Šiuo metu tokių pažeidimų nenustatyta.
Pažymėtina, kad ateityje pastebėjus galimus pažeidimus, susijusius su šio statinio eksploatacija, prokuratūra pagal teisės aktais jai nustatytą kompetenciją juos vertins.
15min primena, kad statybomis pajūrio regione itin susidomėta po to, kai „Lietuvos rytas“ paskelbė apie Palangoje prie jūros išdygusį 500 kvadratinių metrų gyvenamąjį namą primenantį pastatą. Tačiau oficialiai skelbta, kad tai – dušinė.
Šiuolaikiško namo mansardoje jau kabo šviestuvai, į vidų pradėti nešti baldai.
2014 metais buvo išduotas statybos leidimas pastato rekonstrukcijai, o teisėtumą tikrinę specialistai pažeidimų nerado.