Pasak nekilnojamojo turto vystymo ir plėtros bendrovės „MG Valda“, statančios pirmąjį Vilniuje protingą daugiabučių kvartalą „Lighthouse“, generalinės direktorės Sigitos Survilaitės-Mekionienės, protingo daugiabučio sąvoka Lietuvoje dar tik pradeda įgauti identitetą.
„Protingi daugiabučiai – reta, bet sparčiai populiarėjanti sąvoka. Tokie būstai mūsų gyvenimą padaro ne tik kokybiškesnį ir paprastesnį – juose taikomi sprendimai yra tiesiogiai susiję su būsto ekonomiškumu. Atsižvelgiant į natūralų progresą ir iš esmės pasikeitusius pirkėjų kriterijus, artimiausiu metu bus galima išvysti ne vieną protingų daugiabučių projektą ar ištisą kvartalą, – teigia S. Survilaitė-Mekionienė.
Anot daugiabučiuose techninius sprendimus diegiančios UAB „Elsis“ generalinio direktoriaus Dariaus Imbraso, kalbant apie ateities daugiabučius, būtų galima įsivaizduoti visiškai autonominį pastatą, kuris pats rūpinasi racionaliu energetinių išteklių vartojimu, turi į vartotoją ir administruojančią bendrovę orientuotą inžinerinių sistemų kontrolės (monitoringo) sistemą.
„Ateityje turėtų atsirasti vis daugiau protingų daugiabučių, kurių kiekviename bute yra projektuojamos ir diegiamos realios „protingų namų“ funkcijos, leidžiančios valdyti įvairius buitinius procesus, tokius kaip šviesos ar žaliuzių valdymas, šildymo ir vėdinimo kontrolė, integracija su apsaugos ir priešgaisrine signalizacija. Tokios sistemos leidžia nustatyti specialius „scenarijus“, pagal kuriuos sistema atlieka pavestas funkcijas, pavyzdžiui, „diena“, „naktis“, „kol aš darbe“, „atostogos“ ir pan.“, – sako D. Imbrasas.
Intelektualių pastatų sąvoka atsirado maždaug prieš trisdešimt metų Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau nuo to laiko jie, kaip ir kitos informacinių technologijų sistemos, sparčiai vystosi ir populiarėja. Privačiuose namuose ar butuose jos pradėtos naudoti beveik nuo jų atsiradimo, o į daugiabučius imtos diegti ne taip seniai. Lietuvoje jų poreikis auga kartu su suvokimu, kad šios sistemos leidžia sutaupyti. Kita vertus, tai yra natūrali evoliucija, visapusiško progreso dalis.
„Prieš 15–20 metų daugelį šiuolaikinių kasdien naudojamų įrenginių ir sistemų matėme tik fantastiniuose filmuose ar knygose, o dabar be jų net neįsivaizduojame savo gyvenimo“, – juokauja D. Imbrasas.
Nors Lietuvoje dar tik pradedame atrasti protingus sprendimus, taikomus daugiabučiuose, tačiau perspektyva atrodo džiuginanti ir jau galime pamatyti kelis vystomus projektus. Pasak S. Survilaitės-Mekionienės, galimybės iš tikrųjų yra labai plačios, tačiau visuomenė dar nepasiruošusi priimti visos jų apimties, todėl „pilniausios versijos“ dažniau sutinkamos parodose ar specialiose studijose, o realiuose projektuose jos realizuojamos palaipsniui.
„Perspektyva yra pakankamai aiški – daugiabučius administruojančios bendrovės diegia nuotolinio duomenų surinkimo sistemas, nes tai taupo laiką, supaprastina apskaitą, kontrolę, mažina sąnaudas. Taip pat gana aiškiai matyti perspektyvos šildymo ir kitų svarbių namo sistemų valdyme. Vienas iš tokių pavyzdžių – jau statomas protingų daugiabučių kvartalas „Lighthouse“ Vilniuje“, – dėsto mintis S. Survilaitė-Mekionienė. Išmaniosios technologijos, įdiegtos „Lighthouse“, palaikys norimą temperatūrą, automatiškai nurašys skaitiklių duomenis, leis nuotoliniu būdu stebėti vaizdo kameras, įrengtas požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje ir namų teritorijoje.
Anot architekto Sigito Sparnaičio, protingi daugiabučiai – pirmas žingsnis link siekiamybės. „Protingo namo technologijos Lietuvoje kiek daugiau pažengusios gal tik administraciniuose pastatuose bei individualiuose namuose, o daugiabučiuose jos dar tik skinasi kelią. Tačiau, atsižvelgiant į geros statybų praktikos tendencijas, kurių neatsiejama dalimi tampa energetinis pastatų efektyvumas, saugumas ir komfortas, protingo namo technologijos turi labai didelį potencialą augti“, – įsitikinęs S. Sparnaitis.
Neseniai lankydamasis Austrijoje S. Sparnaitis išgirdo gana paradoksalią idėją, jog netrukus austrai konsultuosis su lietuviais, kaip statyti daugiabučius, kuriuose energija panaudojama efektyviau ir išmaniau.ž
„Taip gali nutikti, nes lietuvio šeimos biudžete pinigai, sumokami už suvartotą energiją, sudaro žymiai didesnę dalį nei austro šeimoje. Jie apskritai nelabai domisi, kiek sumoka už elektros suvartojimą, nes tai tėra menka mėnesinių išlaidų dalis. Tokia situacija nepakankamai motyvuoja taupyti. Štai kodėl į padedančias taupyti technologijas jie palankiai žiūri pirmiausia iš ekologinės ir tik po to iš praktinės pusės. Visai kita situacija Lietuvoje, kur mokesčiai už šildymą ir elektrą dažnai sudaro didžiąją mėnesinių išlaidų dalį. Dėl šios priežasties protingo namo sistemos tampa vis patrauklesnės net ir daugiabučiuose. Augantis poreikis sudaro prielaidą naujų projektų vystymui“, – teigia architektas S. Sparnaitis.
