D.Gesevičius BNS sakė, kad šiuo metu bendrovė nemato perspektyvų plėtoti veiklą Rusijos rinkoje, tačiau neatmeta galimybės, jog pasikeitus aplinkybėms, į ją bus sugrįžta.
Karaliaučiaus srities Arbitražo teismo sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo įsigaliojo šią savaitę. Į teismą pernai spalį kreipėsi vienas „Baltlitstroij“ kreditorių.
„Teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo neskundėme, nesame tuo suinteresuoti. Mums šis kelias atrodo priimtiniausias, mes jau seniai esame suplanavę pasitraukti iš Karaliaučiaus ir ne kartą tą deklaravome“, – BNS sakė D.Gesevičius.
Jis sakė tiksliai nežinantis, kokios yra „Baltlitstroij“ skolos įmonės kreditoriams, tačiau patvirtinto, kad tarp jos kreditorių yra ir PST. Koks PST kreditorinio reikalavimo dydis D.Gesevičius neatskleidė.
„Nenorėčiau apie tai kalbėti (....) Manau, bankroto procedūros užtruks iki metų pabaigos, tikimės atgauti mums priklausančias lėšas“, – tvirtino D.Gesevičius.
PST 2016 metų ataskaitoje nurodoma, kad „Baltlitstroij“ pernai patyrė 1,151 mln. eurų grynųjų nuostolių (2015 metais – 168,2 tūkst. eurų pelnas), įmonės nuosavas kapitalas metų pabaigoje buvo neigiamas – 2,432 mln. eurų.
Bendrovė yra suteikusi „Baltlitstroij“ paskolą, kurios likutis 2016-ųjų pabaigoje buvo 549,6 tūkst. eurų, tačiau visai šiai sumai buvo apskaitytas paskolos vertės sumažėjimas.
PST vadovas patvirtino, kad viena „Baltlitstroij“ bankroto priežasčių yra neatgauti apie 100 mln. rublių (1,58 mln. eurų) už papildomus darbus, statant Svetlogorsko estrados teatrą – jį bendrovė baigė statyti 2009 metais.
„Tai viena iš priežasčių, tačiau ir kitos priežastys yra tokios pačios – apmokėjimo klausimai kituose projektuose“, – sakė D.Gesevičius.
PST nuo 2015 metų pradėjo trauktis iš Rusijos rinkos, kai nusprendė uždaryti filialą Karaliaučiuje. Kiek anksčiau įmonė atsisakė planų statyti didelį prekybos centrą Karaliaučiuje. 2015 metais balandį PST uždarė atstovybę ir Rusijos Čerepoveco mieste.
„Turime dar nekilnojamojo turto įmonę Čerepovece („Territorija“ – BNS), su ja viskas atrodo yra tvarkinga, tačiau ir iš ten mes išeiname. Čia pasitraukimas gali užtrukti ilgiau, gal per kitus metus“, – teigė D.Gesevičius.
Tačiau jis neatmetė galimybės, kad ateityje PTS gali sugrįžti į Rusijos rinką.
„Jeigu rinka taps mums draugiška, nusiteikimas verslui geras, kodėl gi ne – galime sugrįžti į Rusiją. Tačiau šiuo metu sąlygos ten nėra tokios“, – tvirtino D.Gesevičius.
PST grupė pernai uždirbo 3,167 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno – 58,7 proc. daugiau nei 2015 metais, grupės pardavimo pajamos sumenko 18 proc. iki 99,361 mln. eurų. Grupės pajamos Rusijoje pernai buvo vos 0,9 mln. eurų, tuo metu 2015-aisiais jos siekė 32,22 mln. eurų.
49,78 proc. PST akcijų priklauso bendrovei „Panevėžio keliai“, 6,5 proc. – Estijos „Swedbank“ klientams.
PST akcijos kotiruojamos biržos Oficialiajame prekybos sąraše.
