Didelė sprendimų laisvė
Kaip teigė pirmadienį vykusioje konferencijoje „Ar Lietuva užtikrina duomenų prieinamumą ES Būsto paskolų direktyvos įgyvendinimui?“ kalbėjęs Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius, ES paliko nemažai laisvių šalims narėms savo nuožiūra įsivesti papildomus reikalavimus.
T.Garbaravičius teigė, kad šiuo metu egzistuoja pasiūlymai, kad į įstatymą būtų įtraukta nuostata, kuri bankams uždraustų iš paskolos gavėjų reikalauti, kad pastarieji šioje finansinėje institucijoje turėtų sąskaitą ar kauptų lėšas pensijų fonde.
Lietuvos banko ir Finansų ministerijos rengiamame įstatymo projekte, pasak T.Garbaravičiaus, bus įtraukta ir keletas nuostatų, kurių pačioje direktyvoje nėra.
Be to, Lietuvos banko ir Finansų ministerijos rengiamame įstatymo projekte, pasak T.Garbaravičiaus, bus įtraukta ir keletas nuostatų, kurių pačioje direktyvoje nėra.
Viena iš jų – kredito davėjas turės teisę reikalauti, kad kredito gavėjas padengtų turto vertinimo išlaidas tik jeigu pastarasis prašo suteikti kreditą, didinti bendrą kredito sumą arba įkeisto turto vertei sumažėjus dėl kredito gavėjo kaltės.
Lietuvos banko atstovo teigimu, pagal šią direktyvą bus reguliuojama pati veikla (būsto paskolų išdavimas), o ne tik tam tikra finansinių institucijų grupė. Atsakingo skolinimosi nuostatos bus taikomos ne tik kredito įstaigoms, bet ir kitoms įmonėms, kurios verslo tikslais teikia ar įsipareigoja suteikti NT užtikrinančias paskolas.
Direktyva reikšmingų pasikeitimų neįneš
„Pagal normalią banko praktiką, tam pasiruošti reikėtų bent jau pusės metų. Jeigu turėtume ne diskusiją, o įstatymo projektą, būtų puiku“, – kalbėdamas apie rengiamą perkelti europinę Būsto kredito direktyvą kalbėjo S.Kropas.
Lietuvos bankų asociacijos prezidento manymu, atsakingo skolinimosi nuostatai iš tiesų galėjo būti rekomendacinio pobūdžio.
Lietuvos bankų asociacijos prezidento manymu, atsakingo skolinimosi nuostatai iš tiesų galėjo būti rekomendacinio pobūdžio, kadangi dabar jie kredito įstaigas įstato į tam tikrus rėmus.
Pavyzdžiui, šiuo metu paskola būstui gali būti išduota tik laikotarpiui, per kurį žmogus dirba. Tokiu būdu, anot S.Kropo, priešpensinio amžiaus žmogui yra užkertama galimybė pasiskolinti nedidelėms būsto plėtros išlaidoms.
„Nėra taip, kad vienas butas ir viena paskola gyvenimui. Gyvenimas gerokai dinamiškesnis“, – sakė S.Kropas.
Tiesa, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas pridūrė, kad būtent atsakingo skolinimosi nuostatos ir lems, kad pokyčių, kuriuos lems europinės Būsto kredito direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę, mūsų šalis beveik nepajus.
„Dauguma direktyvoje keliamų tikslų jau yra įgyvendinti atsakingo skolinimo nuostatų kontekste“, – sakė S.Kropas ir pridūrė: „Direktyva – labiau tiuningavimo procesas, o ne reikšmingas pasikeitimas“.
Kita krizė ateis ne iš bankų, – juokėsi S.Kropas.
Be to, konferencijos dalyvius S.Kropas nuramino, kad šiuo metu keliami reikalavimai būsto paskolos išdavimui (15 proc. būsto vertės įnašas, maksimali būsto paskolos trukmė – 30 metų) nesudaro sąlygų net menko burbulo Lietuvos NT rinkoje susiformavimui.
„Kita krizė ateis ne iš bankų“, – juokėsi S.Kropas.
