Norintiems apsistoti prabangiuose sostinės viešbučio „Pacai“ apartamentuose, gali tekti pakloti ne vieną vidutinį darbo užmokestį. O jei norėsite išsinuomoti visą viešbutį – net ne vienerių metų atlyginimą. Tačiau, kaip aiškina viešbučio vadovė Rūta Pulkauninkaitė-Macikė, 5 žvaigždžių viešbučiuose apsistoja ne tik turtingi užsienio verslininkai ar žvaigždės, bet ir naujų patirčių ar tiesiog poilsio norintys lietuviai.
Išpirko visą viešbutį
Iš viso sostinės centre, prie pat Rotušės, esančiame 104 kambarių viešbutyje „Pacai“ yra 10 prabangių apartamentų. 7 iš jų turi atskirą aukšto dalį, į kurią patekti gali tik tie, kurie turi raktus. Šiuose kambariuose apsilankė ir 15min.
Kainos čia nemenkos, apsigyventi nakčiai brangiausiuose, prezidentinės klasės apartamentuose kainuotų apie 1,5 tūkst. eurų, o jei sujungus du – tai atsieitų ir 2,5 tūkst. eurų.
Reikia turėti maždaug 35 tūkstančius eurų, norint uždaryti viešbutį, – atskleidė R.Pulkauninkaitė-Macikė.
Palyginimui, standartiniame kambaryje naktis ne sezono metu kainuoja apie 150 eurų, sezono metu – 200 eurų. Tiesa, panašios kainos vyrauja ir sostinės „Grand Hotel Kempinski Vilnius“, kur prezidentinės klasės viešbučio numeris nakčiai kainuoja 2,5 tūkst. eurų.
R.Pulkauninkaitė-Macikė pasakojo 15min, kad buvęs atvejis, kuomet svečias išpirko visą viešbutį. Nors ji konkrečių vardų ir pavardžių neminėjo dėl konfidencialumo susitarimų, tačiau visuomenei žinomas tik vienas kartas, kuomet niekas negalėjo patekti net į viešbučio kiemelį. Tuomet jame lankėsi vienas turtingiausių Rusijos oligarchų Romanas Abramovičius.
„Yra buvę, kad visą viešbutį išpirko. Buvo vienas svečias, vardais neminėsime. 24 tūkstančiai eurų už naktį ir dar 10 tūkst. eurų reikia išleisti restorane. Reikia turėti maždaug 35 tūkstančius eurų, norint uždaryti viešbutį“, – atskleidė R.Pulkauninkaitė-Macikė.
Tiesa, anot „Pacų“ vadovės, būta ir tokių atvejų, kuomet klientas išpirko 70 proc. kambarių, tačiau tam buvo svarbi priežastis. Norint viešbučio kiemelyje švęsti vestuves, reikia rezervuoti ir kambarius.
„Kadangi vis dėlto sukeliamas triukšmas, nors ir apribojame laiką, viešbučio svečiai gali būti nepatenkinti. Todėl prašome, kad užsakant kiemelį ir viešbučio kambariai būtų išpirkti“, – paaiškino ji.
Lietuviai patirčių ieško Lietuvoje
Pasak R.Pulkauninkaitės-Macikės, 5 žvaigždutės reiškia ne tik didesnę kainą už naktį, bet ir skirtingus patogumus. Pirmiausia toks įvertinimas apgyvenimo įstaigai teikiamas už siūlomų kambarių dydį – kuo daugiau ploto teikiama svečiui, tuo aukštesnė kategorija. Be to, įrengiant kambarius turi būti naudojamos tik kokybiškos medžiagos. Vis dėlto svarbiausia – paslaugų pasirinkimas.
Tiesa, viešbučio „Pacai“ vadovė aiškina, kad dabartinis klientas dažnai pasirenka sumokėti daugiau vien dėl išskirtinės patirties.
„Visi ieško unikalių patirčių. 3 ar 4 žvaigždžių viešbučiai niekuo nesiskiria. Tačiau klientai nori ko nors ypatingo, visa instagramo karta. Mūsų svečias yra būtent toks – jis pasiruošęs geriau susimokėti daugiau, kad gautų ką nors išskirtinio. Čia apsistoja kino prodiuseriai, aktoriai, jauni IT vadovų, visi jie paprasti ir smagūs žmonės“, – pasakojo R.Pulkauninkaitė-Macikė.
Jos teigimu, viešbučių segmentas pastebi naują tendenciją – vis daugėja vietos gyventojų, kurie apsistoja jų viešbutyje. Daugiausia viešbutyje „Pacai“ apsistoja amerikiečių ir britų, tačiau trečią vietą užima lietuviai.
„Nauja mada – nors ir gyveni tame pačiame mieste, bet ateini į viešbutį pernakvoti, nes norisi naujos patirties. Neįtikėtina, kiek daug lietuvių pas mus nakvoja, mane ši statistika nustebino. Jie nori pakeisti aplinką, atsipalaiduoti, palieka vaikus auklėms, seneliams. Vieną naktį atvažiuoja, eina į restoraną, nakvoja, nueina į SPA, ryte ilgi pusryčiai. Žmonės mėgaujasi“, – 15min tikino ji.
O kur rusai? R.Pulkauninkaitė-Macikė aiškino, kad mūsų kaimynai iš Rytų jų viešbučio dar nėra atradę, mat jie ieško garsių arba jiems žinomų prekės ženklų.
Didesnė pasiūla kirto per užimtumą
R.Pulkauninkaitė-Macikė sakė, kad pernai Vilniaus rinkoje atsiradus krūvai naujų viešbučių, tai smarkiai paveikė esamus žaidėjus. Anot jos, vien Vilniuje priskaičiuojama iš viso virš 1000 naujų kambarių. O nekilnojamojo turto bendrovė „Inreal“ skaičiuoja, kad 2018 metais Vilniuje buvo atidaryti 6 nauji viešbučiai, kurie rinką papildė 825 kambariais. Dėl tokio skaičiaus naujų kambarių, pasak R.Pulkauninkaitės-Macikės, visuose viešbučiuose krito užimtumo rodikliai.
„Natūralu, kad kai vienu metu atsidaro labai daug viešbučių, naujų kambarių, rinkoje būna kritimas. 1000 naujų kambarių, bet svečių naujų neatsirado tiek daug. Pas visus pasijuto užimtumo mažėjimas. Spręsti, užtenka ar ne, per anksti, reikia pagyventi“, – sakė ji ir pridūrė, kad šiemet kritimas turėtų būti dar didesnis.
R.Pulkauninkaitė-Macikė tikina, kad liūdniausi mėnesiai jiems būna sausis ir vasaris. Ne tik viešbutyje „Pacai“, bet ir kituose užimtumas siekia apie 40–50 proc. Stebint Vilniaus rinką, R.Pulkauninkaitės-Macikės skaičiavimu, nauja pasiūla šiuos skaičius sumažino apie 20 proc. Tiesa, viešbučiai atsigauna sezono metu, kuomet brangesni užsipildo 70–80 proc., o ekonominės klasės viešbučių užimtumas gali viršyti ir 90 proc.
„Bet mūsų viešbutis nesiekia užsipildyti, mums svarbiau geriau brangiau parduoti. Mums nereikia, kad kuo daugiau gyventų, nes vis dėlto pas mus prabangūs kambariai ir mes juos norime išlaikyti. Juk dėvisi kambariai ir kuo daugiau juose gyvena, tuo labiau jie dėvisi“, – aiškino ji.
Be to, jos nuomone, tokių prekės ženklų kaip „Marriott“, „Hilton“ ir kitų atėjimas į sostinę rodo rinkos stiprumą. O ir kalbos apie lojalumo programų suteikiamą naudą, jos teigimu, nėra iš piršto laužtos.
„Užsieniečiui žinomas pasaulinis prekės ženklas yra labai svarbu. Lojalumo programos, ypač „Marriott“, svarbios amerikiečiams, kurie skaičiuoja taškus. Jie labai daug keliauja verslo tikslais, kaupia taškus ir po to juos naudoja asmeninėms kelionėms“, – pasakojo pašnekovė.
Pasigenda skrydžių ir svetingumo
R.Pulkauninkaitė-Macikė sakė, kad prabangiam segmentui itin trūksta ne tik pačių skrydžių, bet ir oro linijų, teikiančių aukštos kokybės paslaugas.
„5 žvaigždžių segmentui trūksta aukštos klasės skrydžių, aukštesnio lygio avialinijų. Į „Ryanair“ net nesės normalus verslininkas. Labai laukiame, kai iš Londono Sičio gegužės mėnesį startuos skrydžiai į Vilnių. <...> Trūksta skrydžių ir tiesioginių, nes jeigu tik pamato, kad skrydis per Rygą, tai kam jiems Vilnius? Jie ir lieka Rygoje“, – įsitikinusi ji.
Be to, pašnekovės nuomone, reikėtų daugiau padirbėti ir su Vilniaus žinomumu, ne tik skrydžių pritraukimu. Esą dalis užsieniečių visiškai neskiria Vilniaus, Rygos ir Talino – jiems esame vienodi.
„Rodyti mūsų šalį, kviesti influencerius. Kad ir skandinavai, kol jie neatvažiuoja ir nepamato, mes jiems vis dar esame trečiojo pasaulis šalis“, – pasakojo ji.
R.Pulkauninkaitės-Macikės teigimu, šalies sostinė turi daugiau investuoti į renginius, mat laisvalaikio svečias važiuoja ne tik į senamiestį pažiūrėti, bet ir ką nors nuveikti norėtų.
„Daug kas galvoja, o ką aš veiksiu atvažiavęs? Pasivaikščios gatvėmis, po senamiestį? O ką dar? Reikia žiūrėti, kas traukia žmones kitur. Pavyzdžiui, Londone vyksta įvairiausi ekologiniai turgūs, kur kepa maistą. Dalyvauja puikūs šefai, kurie tuo metu gamina, vyksta šou. Manau, per tokius renginius galime prisitraukti. Visi dabar ieško, ką nuveikti, ką gauti iš kelionės, kuo jiems esame įdomūs“, – tikino „Pacų“ vadovė ir pridūrė, kad Lietuva dar turi daug erdvės plėstis ir traukti turistus per šalies gastronomiją, modernią virtuvę.
Be to, ji atkreipė dėmesį, kad lietuviai dar turi kur augti svetingumo prasme. Pasak R.Pulkauninkaitės-Macikės, ji dažnai pasigenda draugiškumo bei paslaugumo, dėl ko svečias gali pasijusti laukiamas ir norėti grįžti.
„Vis dar drįsčiau sakyti, Vilniuje to trūksta. O nepaprastai svarbu, kad svečias pasijustų laukiamas. Vis dėlto turizmas sudaro apie 10 proc. pasaulinio BVP, yra nuolat augantis, žmonės vis daugiau keliauja. Turizmas yra nepaprastai svarbi sritis. Norėtųsi, kad ir pas mus į šią sritį būtų atkreiptas dėmesys, nes tai pinigai, kurie atkeliauja iš užsienio. Sakyčiau, mums dar visur reikia labai gerinti paslaugų kokybę“, – įsitikinusi ji.
Nenorėtų oro uosto iškėlimo
Pernai susisiekimo ministras Rokas Masiulis 15min sakė, kad naujo oro uosto statymo galimybė nėra atmetama. Tačiau R.Pulkauninkaitės-Macikės teigimu, oro uosto tolinimui nepritartų viešbučiai. Esą šiuolaikiniai žmonės ir taip neturi laiko, jie skaičiuoja kiekvieną minutę, todėl tai galėtų sukelti nepatogumų. Kaip pavyzdį ji nurodo Talino oro uostą.
„Kuo arčiau oro uostas, tuo geriau. Regis, 2018 metais Talino oro uostas laimėjo pirmą vietą tarp mažų oro uostų kaip pats geriausias. Jie didžiuojasi, kad jų oro uostas yra miesto centre. Iš tikrųjų, jis panašiai nutolęs, kaip ir mūsų oro uostas. Tai rodo, kaip svarbu svečiui, kad jis labai greitai atvažiuos iki senamiesčio, savo viešbučio, jam nereikės valandos ar dviejų valandų važiuoti.
Man atrodo, mūsų oro uostas yra labai geroje vietoje. Kiekvienas skaičiuoja laiką, dabar niekas neturi laiko, visi nori kuo greičiau atvažiuoti, nenori stovėti kamščiuose. Ir taip nelengva pritraukti, gal nebloginkime sąlygų. Nenorėčiau, kad nutoltų“, – kalbėjo „Pacų“ vadovė.
Nors komentuoti, ko reikėtų Vilniaus oro uostui, ji nesiėmė, tačiau vėl priminė Talino pavyzdį. R.Pulkauninkaitė-Macikė pasakojo, kad ją šis oro uostas stebina ne tik paprasčiausių smulkmenų apgalvojimu, bet ir naudojamomis išmaniosiomis technologijomis.
„Pavyzdžiui, sustatytos naujos lagaminų važiuoklės, viskas automatizuota, dėžutė išlenda, ten sudedi. Mane nustebino, kad einant per patikrą prie metalo detektoriaus yra kėdutė kūdikiui, niekur to nemačiau. Jie net apie tai pagalvojo. Estai žiūri, kaip gerinti paslaugas. Pavyzdžiui, įsidiegę automatiškai skenuojamus bilietus, nebėra žmogaus. Jie įsidiegę daug technologinių sprendimų, tai gal mums į tą pusę reikia labiau žiūrėti?“ – svarstė ji.
Pasisako už griežtesnį „Airbnb“ reguliavimą
Nors „Airbnb“ suprantamas kaip pagrindinis 3 ir 4 žvaigždžių viešbučių konkurentas, tačiau R.Pulkauninkaitė-Macikė patikina, kad ir prabangiausiems segmentams privatūs nuomotojai kelia galvos skausmą. Esą, yra tokių pat aukštos klasės kambarių, kurie siūlo visas paslaugas, o kai kurie net kopijuoja jų interjerą. Tačiau sąlygos, pažymi R.Pulkauninkaitė-Macikė, nėra vienodos, todėl ji pasisakytų už griežtesnį „Airbnb“ reguliavimą.
„Mes mokame mokesčius LATGA'ai, „Agatai“, yra pelno mokesčiai, nekilnojamojo turto mokesčiai, daugybė mokesčių, darbuotojai, „Sodra“ ir t.t. Yra daugybė mokesčių, kuriuos mes mokame, o jie ne“, – pastebėjo ji.
Be to, ji atkreipė dėmesį, kad viešbučiai ne tik daugiau mokesčių sumoka, bet juos labiau kontroliuoja ir kitos institucijos. Pavyzdžiui, priešgaisrinės apsaugos specialistai viešbutį tikrina mažiausiai kartą per metus, viešbučiai turi užtikrinti visus higienos reikalavimus.
„Viešbutis yra padidintos rizikos grupėje, mažiausiai kartą per metus ateina iš priešgaisrinių tikrinti, o butuose visa tai neprižiūrima. Viskas gerai, jei butas viską susitvarkęs, bet patirčių yra labai įvairių. O juk iš tų butų sprendžia apie mūsų šalį. Jeigu ten būtų koks nors kontrolės mechanizmas, kaip prižiūrėti, valdyti, kad bent užtikrintume saugą, higienos reikalavimus, manau, kad mūsų šalies reputacijai būtų tik geriau. Ir mokesčių susirinktume. Nes dabar netikiu, kad yra mokami mokesčiai, gal 20 proc. įsigiję verslo liudijimus“, – įsitikinusi R.Pulkauninkaitė-Macikė.
Be to, pasak jos, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos duomenimis, šiuo metu apie 30 proc. turistų yra neapskaitomi – neaišku, iš kur jie, kokiu tikslu atvyko ir apsistoja. Asociacijos ir jos narių nuomone, tokie keleiviai „nusėda“ privačiuose butuose.
„Patys nebežinome, kas pas mus atvažiuoja, visiškai pasikeitė statistiniai duomenys apie tai, kas pas mus gyvena. Pirmą kartą vokiečiai iškilo į pirmą vietą, baltarusiai nukrito 15 proc. Klausimas, kodėl? O gal jie butuose gyvena? Gal mes tiesiog nežinome? Gal jie vis dar važiuoja, bet gyvena butuose?“ – svarstė ji.
Daugėja viešbučių kambarių ir turistų
„Inreal“ apžvalgoje rašoma, kad per 2018 metus Lietuvos oro uostai aptarnavo daugiau nei 6,2 mln. keleivių – tai 19,2 proc. daugiau, lyginant su 2017 metais. Per 2018 metus Lietuvos viešbučiai apgyvendino apie 2,4 mln. svečių – tai apie 8,5 proc. daugiau nei 2017 metais.
Analitikų skaičiavimu, pernai įsismarkavusi viešbučių plėtra šiemet turėtų tęstis. 2019 metais planuojamas dviejų viešbučių maždaug su 300 kambarių atidarymas: „Hilton Garden Inn“ su 164 kambariais, taip pat „Neringos“ viešbučio atidarymas, kuriame po rekonstrukcijos bus įrengta 117 kambarių.
„Inreal“ skaičiuoja, kad 2020 metais sostinėje turėtų duris atverti 5 viešbučiai maždaug su 850 kambarių.
„Šiuo metu jau pradėtas statyti „Double Tree by Hilton“ su 175 kambariais. Taip pat šiais metais išduotas leidimas bei pradėtos pirmojo Baltijos šalyse „Radisson RED“ ženklo viešbučio statybos, kuriame bus 210 kambarių“, – aiškino Kotryna Griško, „Inreal“ grupės NT rinkos analitikė.
Tiesa, jos nuomone, pastaruoju metu vykusi viešbučių plėtra Vilniuje labiausiai palietė 3 ir 4 žvaigždučių segmentą. Daugiausia įsikūrė tarptautinių tinklų viešbučiai.
„Per metus, Statistikos departamento duomenimis, apie 16 proc. padidėjęs viešbučių kambarių skaičius galėjo turėti įtakos Vilnių aplankančių turistų srauto augimui, nes šie labiausiai linkę rinktis žinomus viešbučių ženklus. Be to, aktyvi verslo plėtra augina ir verslo reikalais atvykstančiųjų skaičių, kurie dažniausiai renkasi prabangesnius, aukštesnės klasės viešbučius“, – komentavo K.Griško.
Pirmyn veržiasi ne tik sostinė
Tiesa, nuo sostinės neatsilieka ir kiti miestai. Kaune viešbutis „Algiro“ ketina įrengti papildomus 24 kambarius. Kitąmet laikinojoje sostinėje turėtų duris atverti ir pirmasis Lietuvoje „Moxy“ tinklo viešbutis su 175 kambariais. Palangoje 2020 metais turėtų pradėti veikti „Marriott“ tinklo viešbutis, kuris rinką papildys 173 kambariais.
„Palangoje planuojamas dar vienas 4 žvaigždučių, 48 kambarių viešbutis, tačiau tikslesni terminai dar nėra žinomi. Taip pat planuojama viešbučio rekonstrukcija Neringoje, apie kurią tikslesnių duomenų taip pat kol kas neturime“, – sakė K.Griško.
Statistikos departamento duomenimis, turistų skaičius laikinojoje sostinėje kasmet auga apie 10 proc.
„Be to, turime sparčią verslo centrų plėtrą, augantį laikinosios sostinės verslą, tad ir didėjantį verslo kelionių skaičių, tačiau viešbučių plėtra nėra tokia aktyvi, kokia galėtų būti“, – mano K.Griško.
