„Žmonių (regionuose – BNS) nebelieka, ten kas lieka – iš esmės pensininkai ir iš pašalpų gyvenantys asmenys (...) ir iš dalies viešajame sektoriuje dirbantys žmonės, savivaldybėse ir panašiai. Dirbančių privačiame sektoriuje ten yra labai mažai, jaunų darbingo amžiaus žmonių beveik nebėra. Jaunimas išvažiuoja masiniais tempais į užsienį arba Vilnių, į Kauną iš dalies. Bet politikai kuria infrastruktūrą, nes jiems reikia įsisavinti pinigus. Neįsisavinti pinigų yra negerai“, – LRT televizijos forume ketvirtadienį teigė R.Kuodis.
„Lietuvoje demografinė padėtis yra tokia, kad dauguma miestų taps miestais vaiduokliais. Ir tai nutiks labai greitai, tiesą pasakius. Nė vienas politikas to nepasakys tiesiai“, – pridūrė jis.
R.Kuodžio teigimu, neracionalu investuoti į mokyklų renovaciją, o po kelerių metų jas uždaryti, nes nebeliks mokinių, į viešųjų centrų, į kuriuos niekas nevaikšto, ir panašių projektų statybą. Pirmiausiai, anot jo, turėtų būti atliekama kaštų ir naudos analizė, tačiau naujoji valdžia taip pat nesiims tokiu būdu vertinti investicijų.
Pažiūrėsim, ar šita padarys – aš stipriai abejoju, nes politikai suvokia pavojų šito instrumento“, – teigė R.Kuodis.
„Dabar nėra net įkalčių, politikas gali sakyti, kad mano norai buvo geri, bet jeigu mes matytume, kad daroma akivaizdi ekonominė nesąmonė, tą gali parodyti tik kaštų-naudos analizė. Nė viena valdžia nesiryžo to padaryti. Pažiūrėsim, ar šita padarys – aš stipriai abejoju, nes politikai suvokia pavojų šito instrumento. Tai yra įkalčiai kaip teisme“, – teigė ekonomistas.
R.Kuodžio vertinimu, Lietuvoje sukurta infrastruktūros, tarsi šalyje gyventų 4 mln. gyventojų, ir siekiama toliau plėsti investicijas: „Mes iš esmės smaugiame, kabiname girnapuses ant savo ekonomikos, ir tada iškils milžiniškos dilemos, ar išlaikyti infrastruktūrą, ar ją numesti“.
Ekonomistas Romas Lazutka teigė, jog visame pasaulyje įprasta, kai keletas miestų sukoncentruoja daugiau kapitalo ir žmonių, tad nereikėtų stebėtis tuo, kad taip vyksta ir Lietuvoje. Norint išlaikyti regionų gyvybingumą, anot jo, reikėtų didžiulių investicijų.
„Yra tam tikri savaiminiai procesai. Jeigu mes pažiūrėtume į šalis, kur nebuvo sovietmečio, planinės ekonomikos, yra megapoliai, yra rinka, kuri koncentruoja kapitalą, darbo jėgą ir auga tie centrai. Mes galime tikėtis, kad ir Vilnius kada nors bus dvigubai didesnis ir prieš vėją nepapūsi. Arba didžiuliai reikalingi pinigai, kad būtų galima palaikyti tuos rajonus. Aš manau, kad nereikėtų tų politikų spausti prie sienos dėl tos regioninės politikos, kad jie patys apie ją ir nešnekėtų ir nebūtų tų lūkesčių“, – LRT televizijos forume ketvirtadienį teigė R.Lazutka.
Jo nuomone, reikia gerinti susisiekimą tarp didžiųjų miestų ir aplinkinių rajonų, kad žmonės paprasčiau galėtų nuvykti į darbą. Tokiu atveju regionuose žmonės gyventų, o dirbtų didmiesčiuose.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis teigė, kad investicijas į regionus, konkrečiai į gamybinius pajėgumus, reikia skatinti. Jo nuomone, taip pat reiktų suteikti daugiau galių savivaldybėms, kad jos pačios daugiau spręstų dėl investicijų.
„Aš manau, kad nenurašykime (...). Ko mes nepadarėme per 26 nepriklausomybės metus? Mes niekada nedavėme savivaldybėms galios veikti. Jai visada buvo nuleisti sprendimai iš centrinės valdžios. Jeigu savivalda turėtų daugiau galių ir galėtų koncentruoti ateinančias investicijas (...). Aš suprantu, kad turbūt ne visos savivaldybės atsigaus ir išgis, bet dalis tą gali padaryti“, – LRT laidoje sakė R.Dargis.
Kabėdamas apie viešųjų pirkimų problemas Lietuvoje, R.Kuodis teigė, kad pagrindinė problema yra ne pirkimų skaidrumas, o sprendimų, ką pirkti, priėmimas. Anot jo, pirmiausiai reikėtų aiškiai nustatyti, ar pirkinys yra reikalingas.
„Jeigu nuspręsta pirkti nesąmonę, kaip skaidriai ją benupirktume, vis tiek turėsime nesąmonę“, – TV laidoje sakė R.Kuodis.
