Anot jo, sovietmečiu statyto oro uosto terminalo pastato išbraukimą iš kultūros vertybių registro turi svarstyti ne ministerijos ir ne politikai, o specialistai – Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba.
Vienos pastarųjų vadovas paveldosaugininkas Romas Pakalnis sako nematantis priežasčių, kodėl toks siūlymas – išbraukti 1954 metais statytą 3 tūkst. kvadratinių metrų ploto oro uosto pastatą iš vertingųjų sąrašo – negalėtų būti svarstomas.
Vilniaus oro uosto senojo terminalo pastatas į kultūros vertybių registrą įtrauktas 1993 metais. Architektų Dmitrijaus Burdino ir Genadijaus Jelkino projektuoto pastato vertingomis savybėmis pripažintos pastato centrinė dalis, taip pat Šiaurės ir Pietų fligeliai, centrinės dalies dvišlaitė stogo forma, centrinės salės daugiakampės, apvalios kolonos, fligelių patalpų apvalios ir keturkampės kolonos, centrinės dalies arkinės nišos, fasado stačiakampės durų, langų angos, vidaus dekoro elementai – centrinės salės lubos su rozetėmis, laiptinių turėklai su baliustromis bei kita.
„Jis (oro uosto senojo terminalo pastatas – BNS) yra vertybė, įrašyta į registrą, ir ne KPD, ir ne ministras sprendžia, ar bus vertybė, ar nebus. Jei politikai nori daryti spaudimą, tai yra spaudimas. Bet ne jie sprendžia. Pagal teisės aktus, šiandien sprendžia Vertinimo taryba, ji sudaryta iš specialistų, kas yra vertinga, kas nevertinga. Ir jei jis yra vertingas, jis turi būti saugomas ne pagal politikų norus“, – BNS penktadienį sakė A.Degutis.
„Užsienyje toks atvejis būtų vadinamas politine korupcija“, – pridūrė jis.
R.Masiulis: sovietinio paveldo statinys – visiškai nefunkcionalus
Šią savaitę Seimo Ekonomikos komitete ministras R.Masiulis pranešė, kad su Kultūros ministerija pradedamos derybos dėl pastato kultūrinės paskirties pakeitimo.
„Iš paveldo ištraukti tą senąjį terminalą būtų politiškai svarbus žingsnis, kad galima būtų jį nugriausti ir statyti naują modernų atvykimo terminalą, kad į Vilnių atskridus jaustis modernioje šalyje, o ne tokiam įdomiame, tikrai nereprezentuojančiame mūsų šalies kaip inovatyvios“, – trečiadienį kalbėjo R.Masiulis.
Iš paveldo ištraukti tą senąjį terminalą būtų politiškai svarbus žingsnis, kad galima būtų jį nugriausti ir statyti naują modernų atvykimo terminalą, kad į Vilnių atskridus jaustis modernioje šalyje, o ne tokiam įdomiame, tikrai nereprezentuojančiame mūsų šalies kaip inovatyvios, – trečiadienį kalbėjo R.Masiulis.
Jo teigimu, nugriauti seną terminalą ir pastatyti naują planuojama 2028–2030 metais.
KPD vadovo A.Degučio manymu, tokie svarstymai dėl senojo terminalo pastato griovimo rodo Susisiekimo ministerijos siekį rinktis pigiausią sprendimą.
„Kalbant konkrečiai apie oro uostą, tai yra įvairių variantų, žinau, kad buvo diskusijos, Susisiekimo ministerijos žmonės domėjosi, ką ten galima daryti, ir jie žino, ką ten galima daryti. Svarstė įvairus variantus, matyt, nusprendė eiti pigiausiu keliu, nes kiti, matyt, yra brangesni, – kad nušluotų ir iš naujo pastatytų. Mano manymu, čia yra tingėjimas paieškoti geresnio varianto“, – kalbėjo A.Degutis.
Pasak jo, siekis nugriauti į kultūros vertybių registrą įtrauktą pastatą prieštarauja Lietuvos ratifikuotoms tarptautinėms konvencijoms, įpareigojančioms saugoti vertybes.
„O tada atsiranda kitas klausimas, ar tai, ką pastatys bus didesnės vertės, nei tai, kas stovi“, – svarstė A.Degutis.
Tuo metu susisiekimo ministras R.Masulis BNS penktadienį teigė, kad dėl dabartinio Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo griovimo pirmiausia bus siekiama rasti bendrą sutarimą su Kultūros ministerija.
„Tai tikrai nebus greitas procesas, kalbame apie tolimos perspektyvos planus. Vis dėlto privalome galvoti apie tai, kaip geriausiu būdu reprezentuoti Lietuvą – technologiškai pažengusią ir modernią šalį. Dabartinis sovietinio paveldo statinys yra visiškai nefunkcionalus, jo pritaikymas ir pertvarkymas yra techniškai neįmanomas“, – komentare BNS sakė R. Masiulis.
R.Pakalnis: terminalas statytas nedidelio kaimo oro uosto administracijai
Vienos iš penkių – pirmosios Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo – tarybos pirmininkas R. Pakalnis BNS teigė, kad uždaram Sovietų Sąjungos miestui Vilniui pastatyti oro uosto pastatai gali būti tvarkomi įvairiais būdais – „tame tarpe gali būti svarstytinas ir toks (griovimo – BNS) variantas“.
„Manau, kad tas oro uosto pastatų kompleksas buvo pastatytas nedidelio kaimo oro uosto administracijai, tarptautinių reisų kaip ir nebuvo. Dabar situacija yra pasikeitusi, Vilnius yra Lietuvos sostinė. Aš nesakau, kaip reikia nuspręsti, bet kad toks variantas gali būti svarstomas, – tai tikrai. Nes sulipdyti kelių stilių, kelių architektūros dalykų pastatus, aš įsivaizduoju, būtų tikrai sudėtinga, tai svarstyti tikrai reikėtų“, – kalbėjo paveldosaugininkas.
Jis pabrėžė šiuo atveju reiškiantis savo pilietinę poziciją, ne kaip tarybos pirmininko.
Anot jo, kuri iš penkių tarybų turėtų svarstyti Vilniaus oro uosto likimą, spręstų KPD vadovas, tačiau tradiciškai esą sudėtingiausi klausimai pavedami jo pirmininkaujamai tarybai.
„Vilniaus oro uostas yra tarptautinis, iki dabar gal jam buvo per mažai dėmesio skiriama, reikia daugiau skirti, reikia svarstyti, ir Vertinimo taryba pateiks savo sprendimą, kokie galutiniai sprendimai gali būti – paaiškės bedirbant“, – teigė R.Pakalnis.
Valstybės valdoma bendrovė Lietuvos oro uostai ketina koncesijos būdu išplėsti ir modernizuoti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus bei jų paslaugas.
Koncesijos konkursą numatoma paskelbti 2019 metų antrąjį ketvirtį.
Lietuvos oro uostai pernai jau pradėjo įmonės pertvarkymą į akcinę bendrovę, o statusą galutinai pakeisti numatoma iki 2019 metų kovo.
Bendrovės planuose – iki 2021 metų rekonstruoti Vilniaus oro uostą, kad jis būtų pajėgus viena kryptimi aptarnauti 2,4 tūkst. keleivių per valandą.
Bendrovė planuoja, kad įgyvendinus planus, bendrovės pajamos per kelerius metus išaugtų nuo 39 mln. eurų iki 52 mln. eurų.
