Tuo metu Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) antradienį vis tiek mėgins aukcione jį parduoti.
Lietuvos pirmosios radijo stoties pastatui suteiktas nacionalinis reikšmingumo lygmuo, jis vertingas dėl unikalios architektūros ir savo istorijos.
Anot Kultūros paveldo departamento pranešimo, saugotinos vertingosios savybės yra pastato kompaktinis tūris, mišrus aukštų išplanavimas, fasadų architektūrinio sprendimo visuma bei kiti konstrukcijos elementai. Saugotinos yra ir pastato viduje nuo Kauno tvirtovės radijo stoties laikų išlikusios storos metalinės kniedytos durys.
Radijo stoties pastatas į registrą įrašytas skubos tvarka, nes jam gali kilti realus pavojus, jeigu bus parduotas aukcione su galimybe nugriauti.
„Lietuvos pirmosios radijo stoties pastatas buvo strateginis objektas ir pirmoji veikianti radijo stotis. 1926 metais iš šios stoties pirmą kartą radijo bangomis nuskambėjo lietuviški žodžiai. Ši stotis reikšminga tiek Lietuvos modernizmo istorijai, tiek valstybingumo formavimosi procesuose“, – pabrėžė Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.
Aukcioną organizuojančios nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Newsec advisers LT“ atstovų teigimu, iš pastato šeimininko – Lietuvos radijo ir televizijos centro – kitokių nurodymų negauta, tad aukcionas vyks.
„Newsec advisers LT“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas BNS sakė, kad nuo paveldosaugininkų sprendimo priklausys, kokia bus turto vertė ir kaina.
„Gaila, kad paveldosaugininkai pastato vertingųjų savybių nepastebėjo anksčiau, todėl šios istorijos apogėjus – „skubus sprendimas“ – tik parodo Kultūros paveldo departamento neapsisprendimą. Pastato įtraukimas į saugotinų sąrašą savaime nėra blogybė, bet ši aplinkybė akivaizdžiai mažina turto likvidumą. Paaiškėjus sprendimams dėl taikomos pastato vertybinės apsaugos, kiltų klausimas dėl turto vertės, o tuo pačiu ir rinkos kainos“, – atsiųstame komentare teigė jis.
Antradienį rengiamame aukcione bus parduodamas 554 kvadratinių metrų ploto įstaigos pastatas su priklausiniais Kauno Vaižganto gatvėje. Tai brangiausias aukciono objektas – jo pradinė kaina siekia 900 tūkst. eurų.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Kauno tvirtovėje buvo pradėti diegti moderniausi to laiko inžinerinės technikos pasiekimai, o 1912 metais ant aukščiausio Žaliakalnio šlaito pradėti nuolatinės radijo stoties pastato–bunkerio statybos darbai. Siekiant apsaugoti brangią ryšio įrangą nuo artilerijos pabūklų grėsmės, įrengtos iki 4 m storio sienos, jas dengė žemių pylimas. 1915 metais radijo stotį užėmė Vokietijos kariuomenė, o Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, 1919 metais pastatą perdavė besikuriančiai Lietuvos kariuomenei.
Po 1923–1926 metais prancūzų bendrovės „Societe Francaise Radioelectrique“ įvykdytos rekonstrukcijos radijo stoties pastatas įgavo dabartinį vaizdą – nukastas žemių pylimas, užstatytas antras aukštas, suformuoti fasadai, pertvarkytos vidaus patalpos.
Pirmoji radijo stotis Kaune, šalia Ąžuolyno, įsikūrė 1926 metais. Iš čia Lietuvos gyventojai pirmą kartą išgirdo per radiją tariamus žodžius: „Alio, alio. Kalba Kaunas. Lietuva“. Pirmosios transliacijos trukdavo maždaug 1,5 val. per dieną. Programą sudarė žinios, orų pranešimai, visuomenės veikėjų citatos, muzika. Transliacijos iš Žaliakalnio tęstos iki 1950 metų.