15min skelbė apie architektas A.Ambraso pasiūlymą memorialą statyti ne Lukiškių aikštėje, o prieš ją – Aukų gatvėje, greta Genocido aukų muziejaus. Tai būtų įspūdingas 45 metrų aukščio obeliskas, sudarytas iš 4 kolonų, kurios formuotų Vyčio kryžių.
Tekstas apie A.Ambraso pasiūlymą sulaukė nemenko susidomėjimo ne tik Lietuvoje, atgarsiai atėjo ir iš šiuo metu vykstančio Dakaro. Iš viso socialiniame tinkle „Facebook“ į diskusiją įsitraukta 2 tūkst. kartų. Vienas iš 15min tekstu pasidalinusiųjų Dakare važiuojantis lenktynininkas Benediktas Vanagas rašė, kad šis architekto pasiūlymas būtų abipusis laimėjimas, ir jis šia idėja tiki.
Į diskusiją įsitraukė ir politikai. Pavyzdžiui, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas feisbuke išgyrė idėją. „Visada sakiau, kad konkursus laimi ne kūrybiškiausi, o biurokratiškiausi pasiūlymai, nes jie atitinka „biurokratines sąlygas“, – rašė jis.
Buvusio kultūros ministro, dabartinio Seimo nario Arūno Gelūno nuomone, „matyt, Dievas išgirdo mūsų aimanas, ir neseniai nutiko bent du labai gražūs, su Lukiškių aikšte susiję dalykai“. Jo nuomone, A.Ambraso pasiūlymas – šiuolaikiškas, bet sykiu taurus ir elegantiškas Lukiškių aikštės memorialo sprendimas.
Socialiniame tinkle pasisakė ir kompozitorius Giedrius Kuprevičius, kurio nuomone, aikštę reikėtų paversti žaliąja zona, panašią į Niujorko Centrinį parką.
Projektui pritaria ir keli jaunieji architektai. Pavyzdžiui, Tomas Milkamanavičius rašė, kad tai „pirmas pasiūlymas, kai tikrai jauti, jog tai logiškas ir kontekstualus sprendimas Lukiškių aikštės memorialui“. O Andrius Volungevičius konstatavo: „kai mokiniai nepasiruošę, Mokytojas pasirodo su kuvalda“. Architektė Renata Laivytė A.Ambraso pasiūlymą pavadino atgaiva.
„Tikra atgaiva po užsitęsusių smulkmeniškų diskusijų apie tai, kas geriau: arklys su pakelta uodega, arklys su nuleista uodega, bet pasuktas, arklys be uodegos ar išvis be arklio, tik pakeltas reljefas“, – rašė R.Laivytė grupėje „Architektai“.
Memorialo vieta – Lukiškių aikštėje
Tiesa, ne visus projektas sužavėjo. Pavyzdžiui, žinomas skulptorius panevėžietis Alfridas Pajuodis komentaruose po tekstu rašė, kad tai „gera šiuolaikinė koplyčia – kapas, bet ne Laisvei skirtas monumentas“.
„Kam lįsti į tą skylę? Monumento esmė yra pergalė ir laisvė, tokia forma teigiama, kad nepasieksi, ...kaži kur viršuje. Istorija neatskleista. Techninis sprendimas įdomus, bet idėja klaidinanti“, – komentaruose pridūrė jis.
Prienų Aviakonstruktorių klubo prezidentas Rolandas Kalinauskas, A.Ambraso pasiūlymą palygino su krematoriumo kaminu.
Skaitytojos Žemynos Pašilaitės nuomone, siūlomas paminklas Aukų gatvėje atrodytų užspaustas lyg kalnų tarpeklyje, todėl būtų neaiškus jo turinys.
„Atsidūręs siaurame plyšyje tarp abiejų „konservatorijų“, jis ten smaugte smaugiamas (turiu galvoje, sovietmečiu vadintą „Dzeržinskio konservatoriją“ ir šiandienę MMA). Kas suvoks, jog tai Gedimino stulpai, taip prikišamai arti prie jų atsidūręs – galvą stipriau atlošęs į vieną ar kitą pastatą čia atsitrenksi. Tos erdvės net kameriniams susibūrimams neužtenka. Reikia neužmiršti, jog aikštė skiriama didžiuliams, valstybinės reikšmės minėjimams“, – rašė ji.
Buvęs Vilniaus miesto tarybos narys Valentinas Šapalas suabejojo pasiūlymu ir teigė esąs įsitikinęs, kad paminklas Lietuvos laisvės kovotojams turi būti pastatytas būtent Lukiškių aikštėje, o ne greta jos.
„Ši aikštė turi tapti pagrindine ir reprezentacine Lietuvos valstybės aikšte. Kokia bus Lietuvos reprezentacija Aukų g. skverelyje? Atėję į ją mūsų piliečiai ar garbingi svečiai turės laužti galvą aukštyn, kad pamatytų, koks ten vaizdelis viršuje tarp tų keturių betono kolonų susiformuoja. Juokinga. Kam dės gėles ir vainikus prezidentai ir karaliai – cementinėms kolonoms? Man tas vaizdelis labiau primena geležinkelio bėgius ar statybinio metalo profilį, nei Vyčio kryžių“, – komentaruose rašė jis.
Gudri išeitis iš situacijos
Architektas Andrius Ropolas, kurio tekstus galite skaityti 15min, mano, kad Lukiškių aikštė yra pasmerkta. Esą nuo nepriklausomybės pradžios vykusios diskusijos sukūrė nesveiką ir toksišką situaciją, kurioje bet koks veiksmas tampa blogas ir susilaukia protestų.
„Aikštė seniai tapo politinės kovos ir biurokratijos simboliu. Jeigu detaliau pasigilinsime į konkursų istoriją, pamatysime, kaip dėl visiškai biurokratinių ar politinių nesutarimų vienas po kito buvo atmetami nuostabūs aikštės pasiūlymai. Dabar šioje visuomenės susiskaldymą ir nesutarimus ryškinančioje ir skatinančioje vietoje iškelti vėliavą yra ironiškas, gal net šiek tiek ciniškas poelgis. O statyti kažkokį paminklą būtų dar kvailiau“, – įsitikinęs jis.
A.Ropolo teigimu, A.Ambraso pasiūlymas – gudri išeitis iš situacijos. Memorialas taip galėtų atsitraukti ir apžvelgti visą Lukiškių aikštės chaosą jame nedalyvaudamas.
„Galima diskutuoti ir ginčytis dėl išraiškos, emocinio krūvio, simbolizmo. Galima, bet nereikia. Lukiškių aikštė jau atskleidė, kad diskusijų kiekis ir joms išleistos lėšos nebūtinai proporcingos rezultatui. Taip, tai nėra labai subtilus savo išraiška pasiūlymas, tai yra monumentas tradicine prasme, jam suprasti daug galvojimo nereikia, bet jis dėl to nepasidaro blogesnis. Šis pasiūlymas nepanaikina man abejonių dėl monumento reikalingumo, tačiau jeigu kažkam jo tikrai labai reikia – A.Ambraso pasiūlymas yra realistiškiausia ir geriausia išeitis“, – 15min tikino A.Ropolas.
Architektas Matas Šiupšinskas A.Ambraso pasiūlymą įvertino kaip labai profesionalų. Jo nuomone, Nacionalinės premijos laureatas kelia teisingus klausimus apie aikštės erdvę ir jos organizavimą, kurie turi didelę įtaką galutinio rezultato sėkmei.
„Tai nebūtinai vienintelis teisingas atsakymas, kaip spręsti struktūrines Lukiškių aikštės problemas, bet jis netikėtas ir gerokai labiau argumentuotas nei dalis projektų, matytų per pastaruosius porą dešimtmečių.
Antras A.Ambraso sumanymo privalumas – gebėjimas derinti simboliškumą ir abstrakciją. Iš pernai kilusių diskusijų matosi, kad visuomenė skilo į dvi dalis, kurios nesutarė ne dėl paties monumento reikalingumo, bet dėl jo formos ir kas joje turi dominuoti. Ne visi, bet nemaža dalis anksčiau matytų projektų labai aiškiai atsistodavo arba vienoje arba kitoje pusėje. Ar šis projektas suvienys visuomenę, aš nežinau, bet jis turi savybių, galinčių tai padaryti. Jis turi nemažą simbolinį krūvį, bet tuo pat metu yra pakankamai lakoniškas ir nebanalus“, – įsitikinęs architektas.
Be to, M.Šiupšinskas priminė, kad ankstesnių konkursų ir dirbtuvių metu jau buvo išsakytos mintys apie Aukų gatvės kaip sakralesnės erdvės ryškinimą. Tą yra siūlęs ne tik A.Ambrasas, bet ir R.Paleko studija, nors ir kitokia forma.
„Nėra blogai, kad idėjos nenutylimos, bet ar tokius projektus vertinti kaip realią galimybę ar kaip popierinę architektūrą, kiekvienas gali pasirinkti pats“, – 15min komentavo jis.
Aikštės autorius – turi egzistuoti veiksmų tąsa
Lukiškių aikštės architektūrinių sprendimų autorius ir vienas iš memorialo idėjos, laimėjusios antrąją vietą konkurse, autorių Gintaras Čaikauskas 15min teigė nenorintis vertinti A.Ambraso pasiūlymo.
„Kaip žinia, mūsų autorinis kolektyvas (G.Čaikauskas, K.Akelaitis, L.Naujokaitis, R.Dichavičius, A.Sakalauskas) yra tarp memorialo viešo konkurso finalininkų, taigi nuolat atsirandančių vis naujų idėjų vertinimas viešoje erdvėje gali būti interpretuojamas kaip atvira konkurencinė kova. Iš profesinės pusės galiu pasakyti tik tiek, kad mes kaip aikštės vizijų kūrėjai, atstovaudami daugybės žmonių jau atliktam konkrečiam darbui, privalome iki darbų pabaigos išlikti nuoseklūs“, – komentavo jis.
G.Čaikauskas pridūrė, kad visi norėję galėjo dalyvauti Kultūros ministerijos organizuotoje memorialo idėjų atrankoje, kuri ir buvo skirta šios temos nagrinėjimui. Jo nuomone, teisinėje valstybėje turėtų egzistuoti bent minimali veiksmų tvarka ir pereinamumas.
„Bet kokiam sprendiniui demokratinėje visuomenėje galima opozicija ir priešinga nuomonė, svarbu, kad galutiniai sprendimai būtų priimami teisiškai apibrėžtu keliu. Kolizijos jau išryškėjo ir kūrybinių dirbtuvių rezultatų vertinime, kai buvo laisvai interpretuotos suformuluotos sąlygos, aikštės projektavimo užduotis ir prarastas sprendinių realizavimo nuoseklumas“, – tikino jis.
Architektas Leonardas Vaitys 15min atsiųstame komentare A.Ambraso pasiūlymą pavadino „apmaudžia klaida“. Anot jo, pareiškimas, kad aikštė yra per didelė ir dėl to ten negalimas tokio dydžio paminklas, kuris užvaldytų erdvę, yra visiškai neteisus, mat maždaug 10–12 metrų Leninas puikiai ją „valdė“.
„Taigi, gerbiamo kolegos keturgubai aukštesnis bokštas, ją tikrai apvaldytų, o jeigu jis atsirastų aikštės autorių numatytoje vietoje jis tarptų tokio mastelio erdvėje, kurios pagal savo mastelį ir reikalauja“, – rašė jis.
Valdininkai pasiūlymo nekomentuoja
Tačiau valstybinės institucijos A.Ambraso, nei kitų, kurie iki šiol siunčia pasiūlymus, nekomentuoja.
„Vilniaus miesto savivaldybė nevertina kitų, taip pat ir architekto A.Ambraso, pasiūlymų dėl Lukiškių aikštės memorialo statybų. Vyriausybės organizuotame balsavime visuomenė ir ekspertai pasisakė, jog Lukiškių aikštėje turėtų būti įgyvendintas Andriaus Labašausko memorialas laisvės kovotojams partizanų bunkerio motyvais. Tad Vilniaus miesto savivaldybė ir ketina įgyvendinti būtent šį projektą“, – atsakė Vilniaus miesto savivaldybė.
Tokios pačios pozicijos laikosi ir Kultūros ministerija: „Kultūros ministerija negali vertinti atskirų projektų – dėl Lukiškių aikštės memorialo buvo surengtas konkursas“, – teigė kultūros ministrės patarėja Rita Grumadaitė.
Tiesa, ji atskleidė, kad ministerija iki šiol gauna pasiūlymus, kaip geriau Lukiškių aikštėje įamžinti laisvės kovotojų atminimą.
„Tai liudija, kokia svarbi ši aikštė – dėl būsimo memorialo visuomenėje kilo daug emocijų ir diskusijų“, – komentavo R.Grumadaitė.
KPD: kiltų problemų dėl realizavimo
Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis 15min sakė, kad A.Ambraso pasiūlymą vertina kaip pilietinę iniciatyvą. Tačiau, jo nuomone, ji pavėluota, mat traukinys jau toli nuvažiavęs.
„Pasiūlymą vertinu kaip pilietinę iniciatyvą, bet rimtai ją svarstant kiltų realizavimo problema. Jau įgyvendinta ir išleista nemažai pinigų. Memorialui vieta numatyta nebaigtame įgyvendinti projekto vietoje. Jeigu dabar pradedame svarstyti kitas vietas, tai atsiranda komplikacijos su to projekto įgyvendinimu.
Kaip sakoma, keisti arklius važiuojant vežimu yra neūkiška. Jeigu buvo apsispręsta, kad (paminklo – 15min past.) reikia Lukiškių aikštėje, tai alternatyvų siūlymai gali būti, bet ar ne pavėluota? Va čia didžiausias klausimas“, – svarstė jis.
Be to, KPD direktorės pavaduotojo teigimu, įgyvendinant A.Ambraso pasiūlymą kiltų sunkumų dėl jo aukščio ir tūrio.
„Sunku pasakyti, ar tai tinkama vieta, nes dabar ten yra paminklai. Mažesnis gal ir galėtų būti. Dabar jis į siluetą įsipaišo per daug dominuojančiai. Aš matyčiau kaip minusą šiuo atveju“, – įsitikinęs A.Degutis.
Pasiūlymas teiktas 2007 metais
Pats A.Ambrasas 15min sakė, kad visuomenės reakcija jį maloniai nustebino. Jis net sulaukė palaikančių skambučių iš kolegų ir pažįstamų.
„Nudžiugino, kad net Dakare važiuojantis Benediktas Vanagas pastebėjo. Vienas pažįstamas nekilnojamojo turto vystytojas klausė, kuo galėtų prisidėti, kad būtų galima realizuoti“, – teigė architektas.
Be to, A.Ambrasas tikino sulaukęs klausimų, kodėl tik dabar jis pateikė tokį pasiūlymą ir nedalyvavo konkurse. 15min jis pateikė 2007 kūrybinių dirbtuvių bukletą, kuriame iliustruotas pasiūlymo nuoseklumas.
Pasiūlyme rašoma, kad abstrakti kompozicija „Laisvė“ nėra ir nebus memorialas kovotojams atminti.
„Siūlome kurti memorialą laisvės gynėjams Aukų gatvės erdvėje. Panaikinus važiuojamąją dalį, išvalius menkaverčius želdinius čia galima suformuoti memorialinę aikštę. Simboliška būtų tai, kad memorialas atsidurtų ant to vienintelio įgyvendinto gabalėlio planuotos didingos imperinės ašies ir, ją paneigęs, taptų labai svarbus. Jau dabar šioje erdvėje tvyro savotiškai memorialinė nuotaika, kurią kuria buvę KGB rūmai su puikiai ant cokolio įamžintais kovotojais bei spontaniškai pastatyti skulptūriniai atminimo ženklai“, – rašoma aiškinamajame rašte.