Būsto pirkimui sostinėje pernai išleista 759,4 mln. eurų, arba 48,7 proc. visų lėšų, likusiai šalies daliai teko 51,3 proc., pranešė Registrų centras.
Senos statybos butams pernai teko 57 proc. (887,96 mln. eurų), namams – 12,8 proc. (198,94 mln. eurų), o naujos statybos butams ir namams – atitinkamai 22,6 proc. ir 7,6 proc. (352,53 mln. ir 118,55 mln. eurų) bendros rinkos apyvartos.
Pernai Lietuvoje sudaryta 120,6 tūkst. nekilnojamojo turto sandorių – 10,1 proc. daugiau nei 2015 metais. Pasak Registrų centro direktoriaus pavaduotojo turto vertinimui Arvydo Bagdonavičiaus, daugiausia sandorių (140 tūkst.) buvo sudaryta 2007 metais, tuo metu mažiausiai (65 tūkst.) – 2009-aisiais.
Praėjusiais metais perleista 33,8 tūkst. butų ir beveik 9,9 tūkst. individualių namų – atitinkamai 14 proc. ir 7 proc. daugiau nei 2015 metaos. Vilniaus miestui, žinoma, tenka didžioji būsto sandorių dalis – 27 procentai.
„Sostinėje pernai nupirkta butų daugiausiai per paskutinį dešimtmetį – tai keliais šimtais daugiau net nei 2007 metais. Metinis augimas sudarė apie 10 proc. Jis galėjo būti ir didesnis, bet jį šiek tiek koregavo namų pirkimas, vis dėlto populiaresnis segmentas išlieka butai. Panašūs augimo tempai yra ir kituose šalies miestuose bei regionuose“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė A.Bagdonavičius.
Pasak jo, Lietuvoje auga paklausa naujos statybos būstams ir mažėja pardavimai senos statybos.
„Žmonės orientuojasi į naują statybą kaip ekonomiškesnę, pigesniais komunaliniais kaštais, o seni butai, matyt, patenka į nuomos rinką ir patenkina nuomininkų paklausą“, – tvirtino Registrų centro atstovas.
A.Bagdonavičius teigimu, pernai skolintomis lėšomis buvo įsigyta maždaug 30-35 proc. nekilnojamojo turto, tuo metu 2007-2008 metais ši dalis siekė net 70 procentų.
„Stebime ir tai, kad auga antro būsto įsigijimas – apie 10-15 proc. savininkų turi įsigiję antrą būstą ir, matyt, jis naudojamas nuomai bei kitiems tikslams“, – sakė A.Bagdonavičius.
Kredito biuro „Creditinfo“ vadovo Andriaus Bogdanovičiaus duomenimis, pernai vidutinis kredito dydis išaugo iki 47 tūkst. eurų – beveik 10 tūkst. eurų daugiau nei prieš penkerius metus. Paskolos grąžinimo laikotarpis taip pat auga, tačiau pernai buvo korekcija dėl Lietuvos banko įvesto apribojimo maksimaliam paskolos terminui.
„Jeigu imsime vidutinio trisdešimtmečio paveikslą, tai jis paskolą bus grąžinęs apie penkiasdešimties (...) Didžioji dauguma imančių kreditus yra 30-35 metų amžiaus, tai lemia, kad jie turi darbus, stabilias pajamas, kuria šeimas ir jiems kyla poreikis būstui. Vyresni gyventojai sudaro mažesnę dalį, ypač virš 46 metų. Darau prielaidą, kad dalis jų ima paskolą antram būstui arba padeda savo vaikams“, – konferencijoje teigė A.Bogdanovičiaus.
Pasak Registrų centro direktoriaus pavaduotojo, Vilniuje ir didžiuosiuose miestuose būsto kainų augimas yra didesnis, provincijoje – nuoseklesnis.
„Sezoniniai svyravimai taip pat turi įtakos. Bet bendros mažėjimo tendencijos nėra ir kainos nėra pasiekusios pikinio laikotarpio 2007 metais buvusio lygio. Jeigu pardavimo apimtys jau aplenkė keliais šimtais, tai kainos dar mažesnės“, – tvirtino A.Bagdonavičius.
Vidutinė naujos statybos buto kaina Vilniuje pernai buvo 1549 eurai už kv. metrą ir 2015 metų kainų vidurkį lenkė 6,7 proc., o pastarųjų penkerių metų vidurkį – 8,2 proc., naujo namo – padidėjo atitinkamai 7,1 proc. ir 10,4 proc. iki 835 eurų. Senų butų vidutinė kaina augo atitinkamai 8,4 proc. ir 11,6 proc. iki 1281 euro, senų namų – atitinkamai smuko 1,3 proc. ir augo 1,2 proc. iki 936 eurų.
Lietuvos didmiesčiuose, neskaitant Vilniaus, naujų butų kaina pernai išaugo 10,1 proc., o per 5 metus – 5,9 proc. iki 936 eurų, senesnės statybos butų – atitinkamai 10,1 proc. ir 12,4 proc. iki 711 eurų. Rajonų centruose senesnės statybos butų kainos padidėjo atitinkamai 7,9 proc. ir 8,6 proc. iki 343 eurų, kituose miestuose ir kaimo vietovėse – atitinkamai 11,8 proc. ir 18,2 proc. iki 350 eurų.
Senų namų vidutinė kaina didmiesčiuose pernai siekė 530 eurų, o rajonų centruose – 326 eurus – atitinkamai 1,7 proc. mažiau ir 9,3 proc. daugiau nei 2015 metais ir atitinkamai 1,3 proc. mažiau ir 8,4 proc. daugiau nei per 5 metus. Naujos statybos namų vidutinė kaina didmiesčiuose išaugo 20,4 proc. iki 593 eurų, rajonų centruose – 16,3 proc. iki 322 eurų, kituose miestuose ir kaimo vietovėse – 9,2 proc. iki 532 eurų.
Naujų butų vidutinė kaina kituose miestuose ir kaimo vietovėse pernai buvo 682 eurai už kv. metrą – 10 proc. daugiau nei 2015 metais ir 9 proc. daugiau, palyginti su penkerių metų vidurkiu. Rajonų centruose sudarytų naujų butų sandorių skaičius pernai buvo per mažas reprezentatyviai analizei atlikti.
