Preliminariais duomenimis, šiemet per vienuolika mėnesių visoje Lietuvoje įregistruota beveik 120 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais parduotų NT objektų, arba 6 proc. daugiau nei praėjusių metų sausio-lapkričio mėnesiais, kai jų įregistruota 113 tūkst. NT objektų. Vien tik per lapkričio mėnesį įregistruota 11,6 tūkst. NT objektų savininkų pasikeitimų – 8 proc. daugiau nei 2018 m. lapkritį, bet 4 proc. mažiau nei šių metų spalį.
„Aukšta nata metus pradėjusi šalies NT sandorių rinka metams bėgant stabilizavosi – tam tikrais mėnesiais atskiruose segmentuose matyti svyravimai išsilygino ir bendros metinės augimo tendencijos iš esmės nesikeičia jau kelis mėnesius iš eilės. Tikėtina, kad paskutinis metų mėnuo didesnių permainų neatneš, tad metus baigsime turėdami bendrą 5-6 proc. rinkos augimą. Prie šio augimo daugiausiai prisidėjo išaugęs parduotų žemės sklypų, gyvenamųjų namų ir butų skaičius“, – naujausiomis įžvalgomis dalinasi Registrų centro Duomenų atvėrimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis.
Šiemet savininkus jau pakeitė per 60 tūkst. žemės sklypų, arba 7 proc. daugiau nei pernai sausį-lapkritį (56 tūkst. sklypų). Vien tik lapkričio mėnesį įregistruota per 6 tūkst. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorių – 12 proc. daugiau nei pernai lapkritį (5,4 tūkst.), bet 2 proc. mažiau nei šių metų spalį (6,2 tūkst.).
Pastaruosius kelis mėnesius butų pardavimai išlaiko maždaug 3 proc. metinį augimo tempą. Per vienuolika šių metų mėnesių šalyje savininkus pakeitė beveik 32 tūkst. butų – 3 proc. daugiau nei pernai sausį-lapkritį, kai parduota 30,9 tūkst. butų. Vien per lapkričio mėnesį visoje Lietuvoje įregistruota kiek daugiau nei 3 tūkst. butų pardavimų – 2 proc. daugiau nei pernai lapkritį, tačiau 3 proc. mažiau nei šiemet spalį.
Sostinėje šiemet įregistruota 10,7 tūkst. butų savininkų pasikeitimų, arba 5 proc. daugiau nei pernai sausį-lapkritį (10,2 tūkst.), Kaune – 4,5 tūkst., arba 4 proc. daugiau (4,3 tūkst.), Klaipėdoje – 3 tūkst., arba 8 proc. daugiau (2,7 tūkst.), Šiauliuose – 1,5 tūkst., arba 11 proc. daugiau (1,3 tūkst.), o Panevėžyje – per 1,1 tūkst., arba 10 proc. daugiau (1 tūkst.).
Šiais metais visoje šalyje taip pat įregistruota 10,9 tūkst. parduotų individualių gyvenamųjų namų – 9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (10 tūkst.), o vien tik lapkritį – 1 tūkst. (1 proc. mažiau nei pernai lapkritį ir 12 proc. mažiau nei šiemet spalį).
Tirdamas Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą, Registrų centras apibendrina nekilnojamojo turto sandorių duomenis, kuriems priskiriamas pirkimas iš fizinių ar juridinių asmenų, varžytynėse, lizingu ar išsimokėtinai ir kt., nepriskiriami – valstybinės žemės pirkimo sandoriai.
Vertindamas būsto rinkos duomenis, Registrų centras skiria būsto objektus į gyvenamuosius pastatus (vieno, dviejų, trijų ir daugiau butų pastatus ir pastatus įvairioms socialinėms grupėms) ir gyvenamąsias patalpas (butus, patalpas įvairioms socialinėms grupėms ir gyvenamąsias patalpas).
