Aplinkos ministerijai pateiktoje peticijoje teigiama, kad taikyti reikalavimus naujai statomiems pastatams dėl aukšto energinio efektyvumo yra neteisinga, ypač kaimo vietovėse, mat esą čia gyvenančių žmonių pajamos atsilieka nuo Europos Sąjungos.
„Neteisinga, kad paprastiems žmonėms nebelieka pasirinkimo, tik prievartinė prievolė, kuri naudinga elektros energijos tiekėjams, šiltinimo medžiagų pardavėjams ir kitiems susijusiems subjektams. <...> Kaimyninėje Lenkijoje, esančioje panašaus klimato regione, dar tik planuojama pereiti prie B energinio naudingumo klasės. Ši, gerokai ekonomiškai stipresnė šalis, laipsniškai eina prie ES direktyvų vykdymo“, – teigiama peticijoje.
Peticiją pasirašė daugiau nei 1,4 tūkst. žmonių
Jos autoriai reikalauja atidėti reikalavimą statyti ne žemesnės nei A energinės klasės individualius namus iki 2020 metų, visai jo atsisakyti arba kompensuoti pabrangusias statybas.
Peticiją pasirašė daugiau nei 1,4 tūkst. žmonių. Tarp jų ir architektai, pavyzdžiui, Otonas Švėgžda, kuris pasirašydamas peticiją teigė, kad žmonėms būtina turėti pasirinkimą. Kitas architektas Darius Raila tvirtino, jog „turi būti laisvė tiek projektuoti, tiek statyti, tiek rinktis, kokiame name gyventi“.
Tačiau Aplinkos ministerijos Statybos normavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Baranauskas tvirtina, jog nors nauji reikalavimai ir susiję su didesnėmis pradinėmis išlaidomis, viską apskaičiavus gali paaiškėti, kad statyti aukštesnės energinio naudingumo klasės pastatą apsimoka labiau.
„Ne paslaptis, kad aukštesnės energinio naudingumo klasės namo statyba kainuoja brangiau, tačiau investicijos į tokį namą atsiperka jau per 4-8 metus, jis kur kas ilgiau išlaiko savo rinkos kainą. Yra atvejų, kai B klasės namas gali būti netgi brangesnis negu A ar A+ klasės namas. Jeigu sumontuosi labai brangias sistemas, kurios net nebūtinai reikalingos, tai B klasės namo kaina gali išaugti iki tiek pat arba net daugiau, nes B klasės namuose yra montuojamos brangios šildymo sistemos, kurios A klasės namuose nebūtinos“, – sakė T.Baranauskas.
Anot jo, nėra papildomų reikalavimų medžiagoms, naudojamoms A klasės pastatų statybai.
„Turi būti tinkamas konstrukcinių sprendinių parinkimas. Svarbu viską tinkamai suderinti tarpusavyje siekiant sumažinti viso pastato energijos sunaudojimą. Pastatyti A klasę atitinkantį namą dar galima ir nenaudojant atsinaujinančių energijos šaltinių, tačiau, kaip rodo praktika, panaudojus juos, atitikti reikalavimus yra lengviau, o namo eksploatacija ateityje tampa pigesnė“, – tikino T.Baranauskas.
Kitose šalyse, panašiose į Lietuvą, galioja tokie patys ar net griežtesni reikalavimai naujiems pastatams, – teigė T.Baranauskas.
Pasak jo, A klasės pastatai yra tinkamiausi Lietuvos klimato ir ekonominėmis sąlygomis, mat investicijos į juos greičiausiai atsiperka, jie suvartoja iki kelių kartų mažiau energijos, o į aplinką išmetami mažesni CO2 kiekiai.
„Kitose šalyse, panašiose į Lietuvą, galioja tokie patys ar net griežtesni reikalavimai naujiems pastatams. O su peticijoje minima Lenkija mūsų šalis negali būti lyginama, nes kaimynai neklasifikuoja pastatų raidėmis kaip Lietuvoje“, – teigė T.Baranauskas.
Ministerijos duomenimis, šiuo metu šalyje yra sertifikuota virš 160 A klasės pastatų, o reikalavimas dėl perėjimo prie aukštesnių energinių klasių buvo nustatytas dar 2012 metais: tuomet numatyta kas dvejus metus pereiti nuo C klasės iki A ++ klasės reikalavimo.
Pabrangsta tik projektas
Tuo tarpu Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis tvirtina, kad brangiau kainuoja ne A klasės pastatų statybos, o jų projektavimas.
„Pabrangsta projektas, nes atsiranda tam tikros dalys, kurios yra privalomos: sandarumo užtikrinimas, priverstinis vėdinimas, reikalavimai kokybei. Todėl pabrangsta dalis darbų, tačiau sumažėja klaidų. Jos statyboje, ypač kai jau pastatas iškilęs ir reikia kažką griauti ar keisti, labai brangiai kainuoja. Mūsų skaičiavimais, jeigu lyginti B klasę su C, tai pabrangimas siekia 6-10 proc., o B su A – pabrangsta apie 2-3 proc.“, – teigė jis.
A.Vaičiulio nuomone, pasirengti naujiems reikalavimams statybininkai ir architektai turėjo bene penkerius metus.
Tie, kurie ruošiasi, apie jokias peticijas negalvoja, o jau dabar projektuoja A klasės pastatus, – teigė A.Vaičiulis
„Tie, kurie ruošiasi, apie jokias peticijas negalvoja, o jau dabar projektuoja A klasės pastatus. Niekas nesiruošia grįžti atgal, nes dėl to pralaimi ir klientas, ir visa industrija. Įdomu, kodėl pabrėžiamos kaimiškos vietovės? Kuo kaimiškos vietovės gyventojas skiriasi nuo vidutinio Lietuvos gyventojo? O kaimiškose vietovėse žmonės jau seniai stato namus. Kas norėjo, visi išsiaiškino, pasiruošė ir padėjo tai visai idėjai augti“, – 15min komentavo jis.
A.Vaičiulis tvirtino, kad jeigu Aplinkos ministerija nuspręstų sureaguoti į peticiją ir atidėti reikalavimo taikymą individualiems namams, Nacionalinė pasyvaus namo asociacija kreiptųsi į Europos Sąjungos institucijas.
Tai ne pirmas atvejis, kai buvo prašoma atidėti reikalavimo statyti ne žemesnės nei A klasės pastatus įsigaliojimą: tai turėjo įvykti dar metų pradžioje, tačiau sureagavusi į nekilnojamojo turto plėtotojų prašymus, kurie teigė nespėjantys pasirengti pokyčiams, Aplinkos ministerija terminą atidėjo iki lapkričio.
Numatyta, kad nuo 2018 metų naujai statomi pastatai turės būti ne žemesnės nei A+, o nuo 2021-ųjų ne žemesnės nei A++ energinės klasės.
Kai kurie suskubo anksčiau
Kai kurie statytojai nelaukė naujų reikalavimų įsigaliojimo ir jau stato aukštesnės energinės klasės įsigaliojimo. 15min jau rašė, kad Pasvalio rajone rugsėjį turėjo iškilto pirmasis Lietuvoje aukščiausios A++ energinės klasės namas. Statytojas tvirtino, kad statybos atsiėjo ne ką brangiau nei B klasės pastato, mat jis naudos savo tėvo sukurtą termoizoliacinę medžiagą.
„Klientai norėjo energiškai efektyvaus medinio namo. Pradėjus skaičiuoti, pamatėme, kad verta statyti A++ energinio naudingumo pastatą. Šios klasės namams reikalaujama daugiau nei pusę visos energijos tiekti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Ant stogo bus pastatyta saulės jėgainė, tad tikimės, kad gyvenimas nieko nekainuos“, – pasakojo vasarą kalbintas bendrovės direktorius Žilvaras Čiplys.
Taip pat šiemet Kauno Marvelės rajone baigti statyti keli A+ ir A++ energinės klasės namai.
Bendrovės „Ateities namai“ pasakojo Eugenijus Kovalkovas, kad A+ klasės namų statybos, lyginant su B klase, brangesnės 10-15 proc., o jas galima naudojant pigesnes inžinerines sistemas.
„Žinoma, B klasės namas gali būti ir brangesnis. Tai priklauso nuo to, kas stato, kokiomis kainomis, kokias medžiagas naudoja. Vien tik diegiant standartinę šildymo sistemą, ji gali kainuoti tiek pat, kiek visas namas. Šių namų statybas leido atpiginti paprastesnės šildymo, vėdinimo sistemos. Be to, ne pirmus metus statant namus, turi partnerius, kurie geromis kainomis gali padaryti visus darbus“, – 15min teigė jis.
Pagal energinį naudingumą pastatai skirstomi į 9 klases: nuo G iki A++. Pastarosios klasės sertifikatas rodo, kad pastatas beveik nenaudoja energijos iš tinklo, o reikalingą minimalų kiekį gauna iš saulės, vėjo ir kitų atsinaujinančių šaltinių. Tokiame name karštam vandeniui ruošti naudojama ne mažiau kaip 30 proc., o šilumai, vėdinimui, vėsinimui ir apšvietimui – 70 proc. atsinaujinančių išteklių energijos.