Remontas dažnai neapima šildymo sistemos atnaujinimo
Šildymo sistemos renovacija yra tikrai verta gyventojų dėmesio, nes ji padeda ne tik sutaupyti lėšų, bet ir padaro būstą patogesnį – suteikia temperatūros komforto sąlygas visuose butuose, nepriklausomai nuo to, ar tai viršutinis, apatinis ar kampinis butas. Būtent šildymo sistemos atnaujinimas ir yra svarbiausias privalumas lyginant dalinį daugiabučio remontą ir renovaciją, pastebi didžiausio Utenos renovacijos administratoriaus direktoriaus pavaduotojas Bronius Šaukeckas.
Tačiau renovacija turi ir kitų privalumų kalbant net apie pastato konstrukcijų atnaujinimą. Anot eksperto, finansiškai labiausiai atsiperka viso būsto renovacija, tai įrodo ir būstų atnaujinimo Utenoje patirtis.
„Pavyzdžiui, kai prireikė sustiprinti dviejų namų, esančių Basanavičiaus gatvėje balkonus, vieno būsto gyventojai pasirinko tik šią atnaujinimo paslaugą, kuri kiekvienam gyventojui atsiėjo beveik po 600 Eur. Už tai mokėti turėjo ir pirmojo aukšto gyventojai, kurie neturi balkonų, nes ši būsto dalis yra bendro naudojimo objektas. Kito būsto gyventojai rinkosi viso namo renovaciją, kuri kiekvienam kainavo apie 1500 Eur ir valstybė kompensavo trečdalį būsto renovacijos išlaidų. Renovaciją pasirinkę žmonės dabar gyvena visiškai atrenovuotame būste su apšiltintomis sienomis, ekonomišku energijos vartojimu, atnaujintu stogu ir balkonais, o būste, kuriame buvo atnaujinti tik balkonai, jau pastebimas dalinis būsto atnaujinimo poreikis, kuris kainuos daugiau nei pirmą kartą“, – pasakoja pašnekovas.
Trys renovacijos darbų dedamosios
Pašnekovas kalba, kad po renovacijos juntamą komfortą būste kuria trys esminiai renovacijos metu atliekami darbai. Pirmiausias – stogo atnaujinimas. Apšiltintas stogas išsprendžia sezonų kaitos problemą.
„Pats gyvenu penktame, viršutiniame aukšte. Neapšiltintas stogas vasarą įkaisdavo iki 70 laipsnių Celsijaus ir tokia temperatūra laikydavosi iki vidurnakčio – karštuoju metų sezonu stogas kenčia nuo šilumos pertekliaus, o žiemą peršąla. Apšiltinus stogą šios problemos išsisprendžia“, – paaiškina B. Šaukeckas.
Antroji renovacijos sprendžiama problema – pasenusios namo blokų siūlės. Sovietinės statybos daugiabučio namo siūlių tinkamumo trukmė – mažiau nei 8 metai. Daugiau nei pusės pastatų sienos nėra atnaujintos – jos dūla ir trūkinėja, vidiniai paviršiai ašaroja kondensatu, o taip pat kenčia ir gyventojų piniginės, iš kurių kartu su namų šiluma pabėga nemaži pinigai.
Atnaujinus pastato sienas rikiuojasi trečiasis, svarbiausias renovacijos rezultatas – komfortiškas ir ekonomiškas būsto šildymas. Utenoje renovuoti pastatai sutaupo ne mažiau kaip 50 proc. šiluminės energijos. Pašnekovas pastebi, kad mikrorajonuose dažnai problematiški yra ir nuotekų tinklai, bet juos tvarkyti brangu, jų atnaujinimo valstybė nekompensuoja, bet tokią pasaugą pasirinkę gyventojai gali gauti ilgalaikę paskolą.
Gali rinktis net laiptinių remontą
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys daugiabučiai gali rinktis valstybės 30 proc. finansuojamas energinio efektyvumo priemones, bet ir papildomas priemones, kurioms gali gauti lengvatinį 3 proc. kreditą.
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) statistika rodo, kad pastaraisiais metais vis daugiau daugiabučių gyventojų renkasi ne tik pagrindines energinio efektyvumo priemones – sienų ir stogo apšiltinimą, langų ir laiptinės durų keitimą, karšto vandens ir šildymo sistemos atnaujinimą, bet ir papildomas priemones. Šalto vandens ir nuotekų sistemų, elektros instaliacijos atnaujinimą bei kitas papildomas priemones ne taip seniai papildė ir galimybė atnaujinti daugiabučio laiptinę po renovacijos.