Nors šie skaičiai ir renovacijos rezultatai džiugina daugiabučių gyventojus, jie meta iššūkį savivaldybių šilumos tinklams. Miestuose, kuriuose atnaujinta apie trečdalis daugiabučių, šilumos energijos suvartojimo mažėjimas jaučiamas ne tik pavienių pastatų, tačiau viso miesto lygmeniu. Šių miestų atstovai dalinasi renovacijos nauda ir keliamais iššūkiais.
„Savivaldybės pastebi, kad sparti daugiabučių renovacija lemia ir šilumos kainas, todėl stengiasi atidžiau derinti pastatų atnaujinimo geografiją ir jos mastus kartu su šilumos tiekimo sistemų modernizavimu. Yra mažinamas veikiančių energijos gamybos įrenginių kiekis, pasirenkami mažesnės galios įrenginiai, atnaujinami vamzdynai – tai padeda mažinti šilumos nuostolius trasose. Savivaldybės naudoja plastikinius vamzdžius, pereina į žemesnės temperatūros režimus ir pan.“, – apie susiklosčiusią situaciją ir jos sprendimus pasakoja Kęstutis Vaitukaitis, Savivaldybių asociacijos energetikos komiteto pirmininkas.
Jo teigimu, šiuo metu viena iš populiariausių priemonių, kompensuojanti mažėjantį šilumos energijos poreikį – šilumos trasų atnaujinimas. Taip pat jis priduria, kad baigiantis biokuro katilų nusidėvėjimo laikotarpiui savivaldybės planuoja investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius.
Šilumos poreikis mažėja
Miestuose atnaujinus didesnę dalį daugiabučių, šilumos poreikis žymiai sumažėja, o šilumos tinklų sistemos išlaikymo kaštai išlieka tokie patys, todėl laiku nepradėjus investuoti į jos atnaujinimą, šilumos energijos kainos gali kilti.
Planuoja atnaujinimą
Birštono savivaldybėje nuo 2013 metų yra modernizuoti 29 ir šiuo metu atnaujinami dar 3 daugiabučiai, o sumažėjusį šilumos poreikį kompensuoja proporcingai išaugusi sanatorijų ir SPA centrų paklausa šiluminei energijai. Nors situacija palanki ir šilumos poreikis kol kas nemažėja, savivaldybės planuose – investicijos į šilumos tinklų būklę.
„Greitu metu keisime du senus neekonomiškus ir nepatikimus vandens šildymo biokuro katilus į modernius, turinčius didesnes šilumos reguliavimo galimybes. Tuo tarpu tolimuose šilumos trasų taškuose, kuriuose šilumos suvartojimas šiltuoju metu laiku yra ypač nedidelis, ateityje montuosime saulės kolektorius bei šilumos siurblius“, – ateities planais dalinasi Nijolė Dirginčienė, Birštono savivaldybės merė.
Centralizuoti tinklai sulaukia daugiau vartotojų
Anot Gintaro Versecko, Birštono šilumos tinklų direktoriaus, šiluminės energijos poreikį augina aktyvėjantis gyventojų jungimasis prie centralizuotų šilumos tinklų: „Anksčiau atsijungė nuo centrinio šildymo, dabar gyventojai sugrįžta. Tarp jų – ir renovuotų daugiabučių gyventojai.“
Jam pritaria Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojas Linas Urmanavičius: „Žymaus šilumos gamybos sumažėjimo dėl modernizuotų daugiabučių nejaučiama, kadangi vartotojų skaičius auga. Vis dėlto, kartu su atnaujinamais namais mes modernizuojame ir šilumos tinklus, pirmenybę teikdami seniausiai įrengtiems magistraliniams šilumos tinklams bei šilumos tiekimo vamzdynams naujiems vartotojams.“ Nuo 2013 metų Druskininkų savivaldybėje yra modernizuoti 98 daugiabučiai, o dar 4 vyksta renovacijos darbai.
Kompleksinė renovacija išlaikys stabilias kainas?
Šalyje augant renovuotų daugiabučių skaičiui, savivaldybėms prie daugiabučių atnaujinimo svarbu derinti infrastruktūros modernizavimą. Anot BETA, šilumos kainų augimą galima stabilizuoti kompleksiniu veiksmų planu.
Prieš kelis metus pradėtos įgyvendinti Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programos suteikia dar didesnę naudą daugiabučių gyventojams. Jų metu atnaujinami ne tik daugiabučiai, tačiau ir visa aplinka: šaligatviais, automobilių aikštelės, vaikų žaidimų, laisvalaikio ir žaliosios zonos bei inžinerinė infrastruktūra. Šiuo metu savivaldybių Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas jau yra pasirengusios 35 arba daugiau kaip pusė Lietuvos savivaldybių.
