Ignalina giriasi: mes pirmi
Ignalina jau ne vienerius metus giriasi, kad renovacijos tempai čia greičiausi visoje Lietuvoje. Kaip rugsėjo pradžioje rašė mignalina.lt, mero Henriko Šiaudinio teigimu, šiuo metu Ignalinoje jau renovuota 85 proc. daugiabučių namų, o per kelerius metus renovacija bus visiškai baigta. Postūmį programai suteikė tai, kad renovaciją vykdo ne gyventojai, o savivaldybės įmonė „Ignalinos butų ūkis“, kuriai suteikta visiška iniciatyvos ir organizavimo teisė.
Taip pat yra galimybių pasinaudoti finansavimu renovacijos darbams – daugiau nei dešimtmetį gyvuojanti Probleminių teritorijų programa, naujasis renovavimo modelis „Ignalinos enervizija“, pagal kurį daugiabučių atnaujinimą inicijuoja savivaldybė, o paskolą, reikalingą namui renovuoti, ima ne patys gyventojai, bet savivaldybės paskirtas programos įgyvendinimo administratorius – bendrovė „Ignalinos butų ūkis“.
Turistų gatvės 45A namas irgi jau apvilktas naujais rūbais. Renovacija baigta, Valstybės parama pasinaudota, tačiau bent jau dalis gyventojų džiaugsmu dėl to netrykšta. Esą ne viskas padaryta taip, kaip žadėta prieš pradedant darbus. Atrodytų, tai smulkmenos palyginti su bendra projekto sąmata, tačiau labiausiai gyventojai piktinasi tuo, kad kainos kilo už tuos darbus, už kuriuos kompensacijos iš valstybės pagal jokias programas nepriklauso.
Pažadėjo – netesėjo
„Kai sumąstėme renovuoti namą, įvyko pradinis susirinkimas. Jame mes aptarinėjome du variantus: A ir B. Variantas A buvo pigesnis, variantas B brangesnis. Pasirinkome pastarąjį. Mums paaiškino, kas ir kaip bus, tačiau išėjo taip, kad paaiškino ne viską“, – 15min apie savo namo renovaciją pasakojo Meilė Šafikova, dabar svarstanti, kad žinodami visas aplinkybes gyventojai galbūt rinktųsi pigesnįjį variantą.
Pirmasis moters pateikiamas pavyzdys yra naujai sudėti rekuperatoriai – įrenginiai, skirti gryno, švaraus oro tiekimui bei prasto oro pašalinimui iš gyvenamųjų patalpų. Prieš pradedant darbus žadėta sudėti kitokius, nei realiai dabar gyventojai turi. „Mes tikėjomės, kad tai bus normalūs įrenginiai, o dabar turime tokius kaip orlaides. O kaina yra didžiulė“, – piktinosi M.Šafikova.
Gyventoja teigė, kad pradiniame projekte už šią sistemą buvo nurodyta 252 tūkst. Lt (72,8 tūkst. eurų) suma visiems 30 butų, o po viešųjų pirkimų suma išaugo iki 407 tūkst. Lt (117,8 tūkst. eurų). Žadėta, kad kiekvienas butas mokės už tiek rekuperatorių, kiek jame jų bus. Tiesa, tai buvo žodinis susitarimas, nes jokių protokolų po susirinkimų su „Ignalinos butų ūkio“ atstovais gyventojai teigia negaudavę.
„Mes sutikome, kadangi vieno ir dviejų kambarių butuose yra po du rekuperatorius, trijų ir keturių – po keturis. Tad jie ir mokėti turėtų daugiau. Bet kai atėjo mokėjimo laikas, pamatėme, kad mokėti už rekuperatorius teks pagal buto plotą, o ne už vienetus. Tad dviejų kambarių butų savininkai liko nuskriausti, nes moka už kitus“, – pasakojo moteris.
Pradėję aiškintis, kodėl taip yra, gyventojai išgirdo, kad rekuperatorius yra bendro naudojimo įrenginys. Bandydami įrodyti, kad tai nėra tiesa, gyventojai argumentavo, jog rekuperatoriai įrengti kiekviename bute, pas kiekvieną žmogų, tad tai individualus įrenginys, todėl reikėtų skaičiuoti vienetus. Tą patį jiems patvirtino ir Statybų inspekcija.
„Jie savo klaidos neprisipažino, todėl rekomendavo surengti susirinkimą – esą gyventojai balsuodami ir nuspręs, reikia perskaičiuoti tas sumas ar ne. Kuris gyventojas iš tų 15-os butų, kuriems kaina sumažėjo, norės sumokėti daugiau? Taip ir išėjo: susirinkime 15-a dviejų kambarių butų balsavo už perskaičiavimą, o kiti balsavo prieš. Kadangi 16-o balso pritrūko, tai liko neperskaičiuota“, – apie dalies gyventojų nepasitenkinimo priežastis kalbėjo M.Šafikova.
Elektros instaliacija pabrango dukart
Bendra mūsų namo renovacijos pradinė sąmata po viešųjų pirkimų sumažėjo 8,5 proc. Bet gavusi išklotinę, kurioje nurodytos investicijos mano butui, ją išanalizavau ir supratau, kad jokiais 8,5 proc. mokėtina suma man nesumažėjo, – sakė M.Šafikova.
Vėdinimo sistema nėra vienintelis gyventojams užkliuvęs dalykas šio namo renovacijos istorijoje. M.Šafikova pasakoja prašiusi visos darbų sąmatos – kiek kas kainuos ir kiek mokėti privalės kiekvienas butas. Tačiau atsakymo ji teigia sulaukusi neigiamo, esą tai kiekvieno buto savininko paslaptis, todėl negali būti viešinama.
„Susirinkime paprašiau šį klausimą įtraukti į dienotvarkę, paaiškinau kaimynams, kodėl noriu tą sąmatą pamatyti. Bendra mūsų namo renovacijos pradinė sąmata siekė beveik 2,23 mln. Lt (644,75 tūkst. eurų), o po viešųjų pirkimų ši suma sumažėjo iki 2,039 mln. Lt (589,5 tūkst. eurų), esą sutaupė 8,5 proc. Bet gavusi išklotinę, kurioje nurodytos investicijos mano butui, ją išanalizavau ir supratau, kad jokiais 8,5 proc. mokėtina suma man nesumažėjo. Man kilo įtarimų, kur tas atpigimas. Palyginau savo, kelių kaimynų išklotines, niekur neradome to atpigimo. Per susirinkimą kiti kaimynai patvirtino tą patį“, – dėstė Ignalinos gyventoja.
Pradėjusi aiškintis, M.Šafikova pastebėjo, kad ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų pertvarkymas, keitimas ir įrengimas staiga pabrango nuo žadėtųjų 252 tūkst. Lt iki net 407 102 Lt.
„Tokia kaina atsirado po viešųjų konkursų, o mes tuos skaičius pamatėme tik dabar. Mūsų namo administratorius savavališkai paėmė ir sudėliojo tuos įkainius kitaip. Jeigu būtume žinoję, kad mūsų ventiliacijos sistema kainuos 407 tūkst. Lt, būtume nesutikę“, – piktinosi Turistų g. gyventoja.
Kitas nesutapimas – kaina už elektros instaliacijos sutvarkymą. Pagal pradinę sąmatą tai turėjo kainuoti 40 tūkst. Lt, o galutinė suma išaugo daugiau nei dvigubai – iki 101,3 tūkst. Lt. Gyventojai piktinasi: būtų žinoję apie tokią kainą iš pat pradžių, galbūt irgi nebūtų sutikę.
Daugiau mokės gyventojai
„O nebūtume sutikę todėl, kad tai yra 100 proc. gyventojų apmokami darbai. Čia jau nefinansuoja nei „Ignalinos enervizija“, nei valstybės parama yra, niekas. Taip pat ir su ventiliacijos bei rekuperacijos sistema, nėra „Ignalinos enervizijos“ finansavimo 15 proc. Tai labai gudriai padarė, tiesiog apmulkino žmones. Ten, kur refinansuoja valstybė ar „Ignalinos enervizija“, skaičiukus pamažino, o pridėjo ten, kur nefinansuoja“, – skundėsi gyventoja.
Ten, kur refinansuoja valstybė ar „Ignalinos enervizija“, skaičiukus pamažino, o pridėjo ten, kur nefinansuoja, – skundėsi gyventoja.
Ir visa tai buvo padaryta be gyventojų sutikimo, su jais nesitariant. Moteris sutinka, kad galutinė suma yra kiek mažesnė, nei buvo investicijų plane, kuriam gyventojai pritarė.
„Bet mes matėme konkrečius skaičius konkrečiose grafose: kiek bus už šildymą, kiek už vėdinimą, elektrą ir t.t. Mes sutikome su tais konkrečiais punktais, juk galėjome išbraukti kurį nors punktą, jeigu būtume žinoję tokią pabaigą“, – teigė M.Šafikova.
Tačiau nei Ignalinos rajono savivaldybės, nei „Ignalinos butų ūkio“ vadovai nesutinka, kad kas nors daryta tyčia padidinant mokėtinas sumas gyventojams. Pasak Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Donato Mačio, per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO) viešųjų pirkimų konkursą laimi tas rangovas, kuris pasiūlo mažiausią bendrą kainą. Tačiau esą tai neapsaugo nuo kainų, nurodytų investiciniame projekte, pokyčių, todėl vienu atveju gali pabrangti ar atpigti stogo dengimo darbai, kitu – elektros instaliacijos keitimas.
„Jeigu konkursą laimėtojas turi savus specialistus, kurie gali, tarkim, keisti elektros instaliaciją, tai jis, natūralu, pigiau pasiūlo šią poziciją. Bet jeigu jam reikės samdytis subrangovus vėdinimo, šildymo, elektros darbams, tai kainos bus didesnės. Taip ir atsitiko. Pasižiūrėjau visą tą pirkimą, tai išties yra pozicijų (elektros instaliacijos keitimas, vėdinimas), kurių darbai nupirkti gerokai brangiau, nei buvo planuota. Bet yra ir tokių, kurios gerokai atpigo“, – kalbėjo D.Mačys.
Renovacijos laukia dar 30 namų
„Ignalinos butų ūkio“ direktorius Antanas Gylys antrino D.Mačiui, kad nupirkę už mažiausiai kainą darbus jie jau nebegali rangovui nurodinėti, kurias kainas pastarasis turi teisę pakelti ar sumažinti. Pasak A.Gylio, Turistų gatvės 45A namas yra išskirtinis: jį renovuojant naudotos visos įmanomos energiją taupančios priemonės – atlikta rekuperacija, namas apšiltintas moderniomis medžiagomis.
Prasideda kitas etapas, turime parengę 30-čiai namų investicinius planus, – teigė A.Gylys.
Ignalinoje baigiama kelių paskutinių iš 58 namų renovacija.
„Prasideda kitas etapas, turime parengę 30-čiai namų investicinius planus, 13-ai namų jau esame pateikę paraiškas bankui dėl paskolų suteikimo“, – teigė A.Gylys.
Tiesa, kol kas bankai neskuba finansuoti naujųjų projektų. Anot A.Gylio, viskas dėl gegužę priimto Vyriausybės nutarimo, kad vietoj 15 proc. valstybės paramos būtų kompensuojamos palūkanos. Bankai su tokia sąlyga nesutinka, tad kol nutarimas nėra atšauktas ar pakeistas, prašymai netenkinami.
Darbų gali būti daugiau
Viešosios įstaigos „Būsto energijos taupymo agentūra“ (BETA) Projektų įgyvendinimo skyriaus vedėjos pavaduotojas Marius Smaidžiūnas 15min teigė, kad butų savininkai paprastai, tvirtindami investicinį planą, administratoriui patiki įgyvendinti numatytą projektą ir disponuoti tam tikra pinigų suma tam.
„Tarkim, jeigu daugiabučio namo investicinis planas numato, kad projektas kainuos milijoną eurų, vadinasi, butų savininkai leidžia administratoriui skolintis milijoną eurų iš banko ir disponuoti tais pinigais įgyvendinant projektą. Tikriausiai administratorius tą projektą taip ir įgyvendino“, – teigė M.Smaidžiūnas.
Investiciniame plane gali būti nenumatyti visi konkretūs darbai, kurie vėliau padaromi renovacijos metu, tad ir dėl to gali kilti kaina.
