Atnaujinus kompleksiškai – didesnis efektyvumas
Pasirinkus dalinę namo renovaciją, kurios metu nusprendžiama atnaujinti tik šildymo sistemą, ji veiks efektyviau. Tačiau nerenovavus kitų seno ir nesandaraus daugiabučio konstrukcijų, vis tiek dalis šilumos bus išleidžiama į orą.
Bėgant laikui sovietinės statybos daugiabučiai sensta, susidėvi, išorinės konstrukcijos pasidaro „kiauros“ – košiamos vėjo ir nesulaikančios šilumos. Vidutinis sovietiniais laikais statytas daugiabutis namas apie 24 proc. šilumos energijos praranda per sienas, 33 proc. – per langus ir duris, o dar 7 proc. šilumos energijos iškeliauja per stogą. Taip pat seno pastato butą žiemą neišvengiamai reikia vėdinti, dėl ko netenkama dar bent 20 proc. šilumos.
Tik įgyvendinus kompleksinį namo atnaujinimą – apšiltinus pastato sienas, stogą, kartu atnaujinus šilumos sistemą bei įgyvendinus kitas pagrindines renovacijos priemones, gyventojai gali džiaugtis komfortišku ir ekonomišku būsto šildymu.
„Įgyvendinus kompleksinį atnaujinimą namas tampa sandaresnis, jam reikia mažiau šiluminės energijos – atnaujinta šildymo sistema sudaro sinergiją ir leidžia pasiekti didžiausią energinį efektyvumą. Renovuoti pastatai sutaupo ne mažiau kaip 40 proc. šiluminės energijos“, – įvardija BETA direktoriaus pavaduotoja Gintarė Burbienė.
BETA atlikto renovuotų daugiabučių energinio audito rezultatai parodė, kad vidutiniškai kompleksiškai renovuoto daugiabučio gyventojai sutaupo daugiau nei pusę – net iki 70 proc. energijos. Yra atvejų, kai po renovacijos sutaupoma ir 87 proc. šilumos energijos. Akivaizdu, kad modernizavus daugiabutį, smarkiai sumažėja sąskaitos už šildymą.
Pigiau atnaujinti sistemas vienu metu
Reikėtų nepamiršti, kad kompleksinė renovacija prailgina namo eksploatacijos laiką. Suremontavus tik vieną problemą, kitos namo konstrukcijos – pamatai, sienos, stogas toliau sensta ir anksčiau ar vėliau prireiks jas remontuoti. Remontuojant tik konkrečią problemą, o tik vėliau kitą, išleidžiama daugiau pinigų nei viską sutvarkant iš karto.
„Kompleksinę renovaciją pasirinkę žmonės gyvena visiškai renovuotame būste su apšiltintomis sienomis, ekonomišku energijos vartojimu, atnaujintu stogu ir balkonais, o pasirinkus tik dalinį remontą po kiek laiko bus pastebimas kitas dalinis būsto atnaujinimo poreikis, kuris greičiausiai kainuos daugiau nei pirmą kartą“, – pastebi G.Burbienė.
Ji priduria, kad kompleksinė renovacija apima ne tik namo atnaujinimą, bet ir aplinkos sutvarkymą. Dažnu atveju savivaldybės sutvarko daugiabučius supančią aplinką, pertvarko viešąsias erdves, išsprendžia automobilių stovėjimo aikštelių ir kitas infrastruktūros problemas. Tad renovacijos nauda apima kur kas daugiau nei vienos problemos spendimą.
Kompleksinę renovaciją finansuoja valstybė
BETA administruojama Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa yra dalinai finansuojama valstybės. Finansinė parama teikiama ne tik energinį efektyvumą didinančioms ar kitoms priemonėms, bet ir leidžia gyventojams pasinaudoti paskolomis su 3 proc. palūkanomis pirmiems 5 metams.
Dalinai (30 proc.) valstybė kompensuoja butų savininkų investicijas į daugiabučio atnaujinimą. Valstybė remia tokias energinį efektyvumą didinančias priemones kaip šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas, ventiliacijos, rekuperacijos sistemų pertvarkymą, stogo ir išorinių sienų šiltinimą, balkonų, bendrojo naudojimo patalpų įstiklinimą ar langų keitimą, liftų atnaujinimą.
Papildomus 10 proc. valstybė kompensuoja įsirengus tik tam tikras išskirtines priemones kaip modernizuojant neautomatizuotą šilumos punktą, įrengus balansinius ventilius ant stovų ir kt. Tuo metu šimtaprocentinę kompensaciją valstybė suteikia atnaujinimo projekto parengimui, visiškai padengiamos ir projekto administravimo bei statybos techninės priežiūros išlaidos.
Šia straipsnių serija siekiama supažindinti visuomenę su labiausiai paplitusiais Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojamos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos mitais. Straipsnių serija paneigia daugiausiai diskusijų sukeliančius visuomenėje paplitusius stereotipus.
