Paskutinė akcijos diena! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti

Renovacijos mitas: mano amžiui užteks ir be renovacijos

Nors apie renovacijos naudą iš savo patirties kalba jau daugiau nei 70 tūkst. butų gyventojų, vis dar atsiranda žmonių, kurie nesvarsto renovacijos idėjos. Viena to priežasčių – įsišaknijęs mitas, kad „jo amžiui“ užteks ir be renovacijos. Tačiau tiek valstybės politika, tiek kaimynų įtaka gali turėti įtakos galutiniam sprendimui.
Renovuotas daugiabutis Molėtuose
Renovuotas daugiabutis Molėtuose / BETA nuotr.

Nuo 2013 metų Lietuvoje vykdant Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojamą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą buvo atnaujinta daugiau nei 2350 daugiabučių, o bendros investicijos siekia virš 800 mln. eurų.

Šie žmonės įvertina, kad namuose tapo šilčiau, jie geriau izoliuoti, sulaukiama mažesnių sąskaitų už šildymą, nes suvartojama mažiau šilumos energijos. BETA duomenys rodo, kad po modernizacijos daugiabučiuose vidutiniškai sutaupoma 50–60 proc. iki renovacijos suvartojamo šilumos kiekio.

Renovacijos apimtys augs

Išvardintą daugiabučių renovacijos naudą įvertinančių žmonių neabejotinai tik daugės. Vien paskutinio pasibaigusio kvietimo metu buvo gauta daugiau kaip 700 daugiabučių atnaujinimo paraiškų. Bendra paskutinio kvietimo projektų investicijų suma siekia 300 mln. eurų.

Dabar vykstančio kvietimo metu numatoma daugiabučių namų modernizavimo programai skirti 150 mln. eurų, iš kurių energinį efektyvumą didinančioms priemonėms skiriama finansavimo dalis sudarys 50 mln. eurų, kompensuojant 30 proc. investicijų vertės.

„Europos Sąjunga yra įsipareigojusi ne vėliau kaip 2050 m. sukurti tvarią, konkurencingą, saugią energetikos sistemą, taikant principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“. Norint pasiekti tą tikslą, Lietuva ir kitos valstybės narės ruošia ilgalaikes renovacijos strategijas. Siekiant ekonomiškai efektyviu būdu įgyvendinti plataus užmojo tikslus energijos vartojimo efektyvumo srityje vidutinis metinis renovacijos lygis turi sudaryti 3 %. Tad galiausiai tai palies visus“, – ateities planus vardina BETA direktorius V. Serbenta.

Kuria švaresnę ir gražesnę aplinką

Europos Komisijos duomenimis, pastatų sektorius suvartoja apie 40 proc. šilumos energijos ir sudaro kažkur 36 proc. visų anglies dvideginio emisijų ES.

Jau dabar, pagal BETA skaičiavimus, šalyje atnaujintų daugiabučių sutaupytos šiluminės energijos kiekis kasmet sudaro apie 700 GWh, tai yra daugiau nei 160 tūkstančiai tonų anglies dvideginio.

Ekspertai taip pat prabrėžia, kad mažesni šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai į aplinką yra svarbūs rodikliai tiek valstybei, tiek visai Europos Sąjungai. Todėl Lietuvoje tik daugės įrankių, programų, kaip galima atnaujinti daugiabučius.

Šildymo sistemų modernizavimas neišvengiamas

Atsiradus galimybei teikti paraiškas mažajai renovacijai, kuri butų savininkams suteiks galimybę modernizuoti savo būstų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas V. Lukoševičius akcentuoja, kad didelės dalies Lietuvos daugiabučių šildymo sistemų būklė yra prasta, todėl jų atnaujinimas – neišvengiamas.

„Daugelio sovietmečių statytų daugiabučių namų šildymo sistemos nepatikimomis, o kartais net pasiekusios avarinę būklę. Dėl to būtent dabar, kai gyventojai turi galimybę gauti kompensaciją iš valstybės, rekomenduojama vykdyti mažąją renovaciją“, – pasakoja V. Lukoševičius.

Jis prognozuoja, kad spartus mažosios renovacijos vykdymas gali turėti įtakos ir spartesniam didžiosios renovacijos vykdymui.

„Praktika rodo, kad renovacijos procesas daro įtaką žmonių bendravimui, pasitikėjimui vieni kitais. Dėl to gali būti, kad mažas namo modernizavimo projektas suveiks kaip katalizatorius ir paskatins gyventojus atnaujinti ne tik šildymo sistemas, bet ir visą pastatą“, – sako pašnekovas.

Mažais žingsniais ilgalaikių tikslų link

Būsto energijos taupymo agentūros direktoriaus Valiaus Serbentos teigimu, nors Direktyvoje iki 2050-ųjų keliami tikslai yra ambicingi, Lietuvai šio tikslo siekti padės pastatų sektoriuje turima patirtis, ypač daugiabučių namų energinio efektyvumo didinimo srityje.

„Lietuvos progresas didinant ne tik pavienių pastatų, bet ir kvartalų energinį efektyvumą leidžia kalbėti apie poveikio klimato kaitai mažinimą, miestų tvarumą ir pasikeitusį jų veidą bei gerokai išaugusią gyvenimo kokybę modernizuotuose daugiabučiuose“, – kalba V. Serbenta.


Šia straipsnių serija siekiama supažindinti visuomenę su labiausiai paplitusiais Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojamos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos mitais. Straipsnių serija paneigia daugiausiai diskusijų sukeliančius visuomenėje paplitusius stereotipus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas