Masinės daugiabučių namų statybos laikotarpiu šalies miestai ir miesteliai plėtėsi ir vis dar plečiasi vienas į kitą panašių daugiabučių namų kvartalais. Šiandien sovietinės statybos pastatai vis dar yra dominuojantis gyvenamasis būstas ir neatskiriama šalies urbanistinio peizažo dalis. Juose gyvena du trečdaliai Lietuvos gyventojų, kurie dažniausiai skundžiasi ne tik didelėmis sąskaitomis už šildymą, bet ir nekomfortiškomis gyvenimo sąlygomis.
Pradeda nuo kosmetinio remonto
„Sovietiniai daugiabučiai, kurie dabar nepasižymi nei gera kokybe, nei patrauklia išvaizda, dažniausiai atnaujinti pradedami palaipsniui. Pavyzdžiui, laiptinėse langai pakeičiami į plastikinius, pakeičiamos įėjimo durys, perdažomos laiptinės, dedamas dekoratyvinis tinkas, keičiamos pašto dėžutės. Visa tai rodo, kad daugiabučių gyventojai siekia susikurti gražesnę namų aplinką“, – pastebi E.Petrauskas, BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas.
Tačiau kosmetiniai sprendimai ir tik langų keitimas nepadeda išspręsti energetinių senos statybos daugiabučių problemų. Daugumai sovietinės statybos namų apšildyti dabar reikia labai daug energijos. Tokius namus prikelti naujam gyvenimui, kad jie būtų sandarūs, šilti, taupūs ir gražūs, padėtų šilumos mazgo atnaujinimas, vamzdynų keitimas kartu su sienų, stogo apšiltinimu ir kitomis energinį efektyvumą didinančiomis priemonėmis.
Reikėtų nepamiršti, kad kompleksinė renovacija prailgina ir namo eksploatacijos laiką. Suremontavus tik vieną problemą, kitos namo konstrukcijos – pamatai, sienos, stogas, toliau sensta ir anksčiau ar vėliau prireiks jas remontuoti.
Kiek tarnauja skirtingos sistemos?
Reguliariai reikia rūpintis ir naujai pastatytu namu, ir renovuotu daugiabučiu, o tuo labiau sovietinės statybos pastatu. Pasidomėjus, kada gyvenamąjį namą reikia atnaujinti, BETA ekspertas sako, kad viskas priklauso nuo darbų apimties ir jų kokybės.
„Tinkuotos sienos įprastai tarnauja kelis dešimtmečius, šildymo sistema taip pat. Atsižvelgiant į visą naujo namo eksploatacijos laikotarpį, neišvengiamai reikia nusimatyti atskirų elementų pakeitimus. Pavyzdžiui, langus reikia keisti kas 20 ar 25 metus. Po to jau reikia remonto, kurio metu pakeičiamas tinkas. Tačiau kitos namo konstrukcijos lieka, o jų situaciją reikia įvertinti pajutus poreikį kompleksiniam daugiabučio atnaujinimui“, – paaiškina pašnekovas.
Namų darbai prieš renovaciją
Ekspertas neslepia, kad yra įvairių renovacijos atvejų ir ne paslaptis, kad neatsakingai renovuoto daugiabučio gyvavimo trukmė sutrumpės. Ekspertas paaiškina, kad atnaujinto daugiabučio eksploatacijos laikotarpis pailgėja, jeigu prieš renovaciją kokybiškai atliekami namų darbai – kruopščiai įvertinamos namo detalės, konstrukcijos, mazgai.
„Pirmiausia svarbu tikrinti konstrukcijas – ne vien namo išorę. Vien tik fasado apšiltinimas iš išorės nepadės pratęsti namo eksploatacijos trukmės, jeigu name kaupiasi drėgmė, pelėsis ar nėra užtikrintas kokybiškas vėdinimas. Jeigu šios problemos kankina namą, jas renovacijos metu arba prieš renovaciją būtina išspęsti“, – paaiškina pašnekovas.
Siekiant išvengti nekokybiškos renovacijos atvejų daugiabučiai-kandidatai dalyvauti BETA administruojamoje daugiabučių atnaujinimo programoje turi būti įvertinti sertifikuotų specialistų. Jie namo situaciją pateikia investiciniame plane. Tai dokumentas, kuriame detaliai įvertinamas namas: jo energinis efektyvumas, šildymo ir kitų inžinerinių sistemų, stogo, sienų, fasadų būklė.
Šiame plane taip pat pateikiami galimi renovacijos variantai ir konkrečių atnaujinimų pasiūlymai: koks turėtų būti šildymas, ar reikia keisti arba remontuoti stogą, kaip šiltinti ir atnaujinti fasadą ir pan. Neturėdami parengto investicinio plano, gyventojai negali dalyvauti programoje.
Problematiškiausi – balkonai
Ekspertas akcentuoja, kad ne visų namo konstrukcijų – pamatų, sienų, stogo – tarnavimo laikas vienodas, todėl labai svarbu jas įvertinti atskirai.
„Daug problemų kelia neprižiūrimi balkonai ir stogai. Taip atsitinka tuomet, kai jie paliekami gyventojų, bet ne eksploatacijos įmonių priežiūrai. Dėl to dažnu atveju senos statybos daugiabučių balkonais niekas nesirūpina, todėl jie kelia pavojų aplinkiniams. Šių konstrukcijų situaciją būtina kruopščiai įvertinti prieš imantis renovacijos“, – sako E.Petrauskas.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad namo dalis, susijusias su šiluma, gyventojai prižiūri kur kas kruopščiau. Vienas geriausių pavyzdžių – savarankiškai gyventojų pakeisti langai dar neprasidėjus masiniam renovacijos procesui.
„Žmonės jau seniai suprato, kad per senus langus į aplinką išspinduliuojama nemažai šilumos, todėl šiandien beveik visų daugiabučių langai jau yra pakeisti. Nors ši priemonė padeda sumažinti šilumos nuostolius, bet ne tik per langus netenkama daugiausiai šilumos. Senuose nemodernizuotose namuose didžiausias energijos nuostolis patiriamas per sienas bei stogus. Nepakeisti langai taip pat mažina daugiabučio energetinį efektyvumą“, – pastebi pašnekovas.
Apšiltinus pastato sienas, stogą, atnaujinus šilumos sistemą bei įgyvendinus kitas pagrindines renovacijos priemones, gyventojai gali džiaugtis komfortišku ir ekonomišku būsto šildymu.
Jis pabrėžia, kad bet kurį gyvenamąjį būstą anksčiau ar vėliau prireikia renovuoti – jie gali būti naudojami tol, kol jais tinkamai rūpinamasi. Kaip tik todėl, norint kuo ilgiau išsaugoti savo turtą, sudėjus rankas sėdėti negalima.
Šia straipsnių serija siekiama supažindinti visuomenę su labiausiai paplitusiais Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojamos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos mitais. Straipsnių serija paneigia daugiausiai diskusijų sukeliančius visuomenėje paplitusius stereotipus
