Renovacijos nauda – visapusiška

Pastarąjį šildymo sezoną daugeliui teko ištuštinti taupykles – šildymo kainoms šokus į viršų, tai ypač pajautė renovuotinų daugiabučių gyventojai. Visgi, nors renovacija – vienas efektyviausių būdų sutaupyti, dalis gyventojų netiki jos nauda, nenori investuoti ir tai nusveria ne tik visus galimus sutaupymus, bet ir privalumus, kurie nėra tik finansiniai. Ką apie tai sako daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA)?
Renovacijos nauda – visapusiška
Renovacijos nauda – visapusiška / APVA nuotr.

Ar žinojote, kad Lietuvoje didžioji dalis daugiabučių pastatyti dar iki 1993 m., todėl daugumos jų inžinerinės sistemos yra stipriai susidėvėjusios, o pastatus dažnai reikia atnaujinti? Kodėl? Pro senų namų langus bei sienas švilpauja vėjas, stogas praleidžia orą ir lietaus bei sniego vandenį, o senas šildymo sistemos punktas netolygiai paskirsto šilumą į pastato aukštus – problemų daug ir įvairių, o laikui bėgant jos pasireiškia vis dažniau.

„Dažnai gyventojai vengia imtis daugiabučio atnaujinimo iš pagrindų – parengto investicijų plano suma juos išgąsdina, todėl nusprendžia viską daryti „paprasčiau“ – atnaujinti tik konkrečią problemą, pavyzdžiui, keisti stogą. Visgi, atnaujinus vieną probleminę vietą, dažnai atsiranda antra, trečia ir taip – be galo. Daugelis žmonių nepagalvoja, kad sudėjus pinigus, kuriuos skyrė smulkiems remontams kasmet, galiausiai jie sumokėjo panašiai, kiek būtų išleidę daugiabučio renovacijai, kuri iškart išspręstų visas problemas“, – pasakoja APVA direktorius Vytautas Vrubliauskas.

Galima pasiekti 50-70 proc. energijos sutaupymų

Daugiabučio renovacija gali padėti sutaupyti 50-70 proc. pastato šildymui sunaudojamos energijos, priklausomai nuo investicijų į jo modernizavimą. Galutinį rezultatą taip pat lemia įvairūs veiksniai – kokia yra daugiabučio vidaus sistemų būklė, ar šilumos punktas automatizuotas ir pan.

Kokius sutaupymus gali pasiekti kiekvienas daugiabutis, dar prieš renovaciją preliminariai apskaičiuoja specialistai, ruošiantys investicinį planą, atsižvelgdami į tai, kokias energinį efektyvumą didinančias priemones planuojama diegti.

Sveikesnė gyvenamoji aplinka

Nors renovacija daugeliui asocijuojasi su mažesnėmis sąskaitomis ir sutaupymais, ji taip pat padeda sukurti sveikesnę ir patogesnę gyvenamąją aplinką, taip padidindama ir nekilnojamojo turto vertę.

Anot V. Vrubliausko, bet koks daugiabučio atnaujinimas veda prie geresnių būsto energinio efektyvumo rezultatų. Apšiltinus daugiabutį ir atnaujinus šildymo sistemą, temperatūra bute tampa komfortiškesnė, dažnai ją galite reguliuoti pagal individualius poreikius. O įsirengus, pavyzdžiui, mechaninę vėdinimo sistemą – rekuperatorius – užtikrinsite, kad oras patalpose visuomet bus šviežias ir jums nebereikės atidarinėti langų – tai ypač aktualu žiemą.

APVA primena, kad nevėdinamose patalpose dažnai susikaupia didelė CO2 koncentracija, taip pat drėgmė, kurios pasekmė būna pelėsis – visi šie veiksniai didina sergamumą įvairiomis ligomis – alergijomis, astma ir kt. Taip pat svarbu žinoti, kad netinkamai vėdinamų patalpų oras gali būti kelis kartus labiau užterštas nei lauke.

Daugiabučio modernizacijos metu atnaujinamos ne tik namo konstrukcijos ir gyvenimo sąlygos butuose tampa komfortiškesnės – taip pat visiškai pasikeičia namo, o dažnai ir visos jo aplinkos veidas.

„Gyventojų gyvenimo kokybę itin pagerina būstas, kuriame netrupa sienos, vėjas nepučia pro kiaurus langus. Pastaruoju metu vis labiau populiarėja savivaldybių rengiamos kompleksinės kvartalų renovacijos programos, kurių metu sutvarkomi ne tik pastatai, bet ir jų aplinka – kiemai, gatvės, viešųjų erdvių apšvietimas, poilsio zonos. Tvarkant ne pavienius namus, bet kvartalus, jų veidas visiškai pasikeičia – atgyja, žmonės daugiau laiko nori leisti prie namų, malonioje ir gražioje aplinkoje, bendraudami su kaimynais, nes renovacija juos suvienija“, – pasakoja V. Vrubliauskas.

Kurkime švaresnę ateitį!

APVA primena, kad padidėjęs renovuotinų daugiabučių energinis efektyvumas taip pat prisideda ir prie tvaresnio gamtos išteklių naudojimo ir švaresnės aplinkos kūrimo. Remiantis Europos Komisijos duomenimis, pastatų sektorius suvartoja apie 40 proc. šilumos energijos ir sudaro maždaug 36 proc. visų anglies dvideginio emisijų visoje Europos Sąjungoje.

Šias emisijas galime sumažinti didindami daugiabučių energinį efektyvumą juos atnaujindami – skaičiuojama, kad Lietuvoje atnaujintų gyvenamųjų namų sutaupytos šiluminės energijos kiekis kasmet sudaro apie 700 GWh – t. y. į atmosferą kasmet išmetama 160 tūkst. tonų mažiau CO2.

Planuojate renovuoti daugiabutį ir norite dar labiau prisidėti prie aplinkos tausojimo? Įsirenkite alternatyvius energijos šaltinius – taip ne tik prisidėsite prie klimato kaitos stabdymo, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje sutaupysite pinigų, kuriuos skirtumėte šildymui.

„Paprasčiausios energinį efektyvumą didinančios priemonės prisideda prie aplinkai kenksmingų dujų mažinimo, tačiau daugiabučius renovuojantys gyventojai, įsirengę terminius saulės kolektorius, fotovoltinę saulės modulių jėgainę ar geoterminį šildymą, vis labiau tausoja aplinką, nes šie ištekliai energiją gamina neteršdami aplinkos“, – teigia APVA direktorius.

Svarstote apie daugiabučio renovaciją? Nepamirškite visų šių naudų – paklauskite, kokioje aplinkoje norite gyventi – sprendimą priimsite lengviau.

Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.betalt.lt arba telefonu 8 614 99699.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis