Laukia dideli pokyčiai
BETA vadovas V. Serbenta pastebi, kad netrukus būsto modernizacija, kaip ir padidėjusios šildymo sąskaitos, vėl gali tapti itin populiaria tema tarp gyventojų. „Nuo šių metų birželio mėnesio nebeliks pridėtinės vertės mokesčio (PVM) šildymui, o tai reiškia, kad bus taikomas ne dabartinis 9 proc., o 21 proc. PVM tarifas. Tai išties didelis kainų pokytis. Be jokios abejonės, šiuos pokyčius labiausiai pajus neatnaujintų daugiabučių gyventojai. Kadangi daugiabučių modernizacija leidžia sumažinti šilumos sąnaudas mažiausiai 40 proc. tai, ko gero, šiuo metu yra vienintelis kelias iš tikrųjų apčiuopiamai sumažinti išlaidas šilumai“, – sako V. Serbenta.
Svarbiausios institucijos, administruojančios daugiabučių renovaciją šalyje, vadovas atkreipia dėmesį, kad dar iki žinios apie lengvatos panaikinimą susidomėjimas modernizacija visoje Lietuvoje pasiekė rekordines aukštumas. „Pernai metų pabaigoje atliktas tyrimas parodė, kad renovuoti savo būstą norėtų kas antras nemodernizuotos daugiabučio gyventojams. Tikėtina, kad šiemet fiksuosime dar didesnį gyventojų norą ir susitelkimą atnaujinant seną būstą“, – sako pašnekovas.
Seimo Energetikos komisijos vadovas V. Poderys pastebi, kad didžiuliam susidomėjimui renovacijai įtakos turi ne tik šildymo sąskaitos, bet gerųjų modernizacijos pavyzdžių gausa – galimybė įsitikinti modernizacijos darbų kokybe savo akimis. „Galima sakyti, kad susikaupė „kritinė“ gerųjų pavyzdžių masė ir žmonės pradėjo domėtis renovacija daug aktyviau nei bet kada. Beje, įdomu tai, kad nors anksčiau Daugiabučių namų programa buvo kur kas dosnesnė, žmonės joje dalyvavo neaktyviai. Šiemet parama siekia 35 proc., bet žmonės renovacijos idėja tiki kaip niekada stipriai“, – atkreipia dėmesį V. Poderys.
Iki tol – sąlyginis stabilumas
Šis šildymo sezonas, kaip pastebi V. Poderys, buvo gana stabilus. Išimtimi tapo tik Vilniaus miestas, kurio gyventojai už šilumą moka ketvirtadaliu mažiau dėl „Vilniaus energijoje“ atlikto audito ir po jo sekusio kainų perskaičiavimo. Tačiau tokie atvejai – vienetiniai, pabrėžia pašnekovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad vis tik daugiabučių gyventojai didelėmis šildymo sąskaitomis jau kelerius metus skundžiasi kiek mažiau, nors jos vis dar yra didelės.
„Daugiausiai neigiamų emocijų šilumos sąskaitos sukeldavo finansinės krizės metais kiek mažiau nei prieš dešimtmetį. Tad lyginant su tuo laiku, kai šildymo kainos kilo, o gyventojų finansinė padėtis sunkėjo, šie metai yra optimistiškesni. Vis tik didelę savo pajamų dalį daugiabučių gyventojai, kaip ir anksčiau, skiria būtent šildymui“, – pastebi pašnekovas.
Norėtų įvairesnės renovacijos
Vasario pabaigoje pasibaigė trečiasis kvietimas atnaujinti savo daugiabutį. Kiekvienai savivaldybei buvo paskirtas tam tikras daugiabučių skaičius, kurių renovacijai bus skirta valstybės parama. Tačiau ne paslaptis, kad šiuo metu nepaprastai daug daugiabučių svajoja apie renovaciją ir per šiuos metus jų visų renovuoti nepavyks.
„Viena iš išeičių tokioje situacijoje, kai pasirengimas renovacijai yra didelis, o lėšų visiems nepakanka, galėtų būti įvairesnė renovacija. Pavyzdžiui, būtų puiku, jeigu gyventojai galėtų gauti paramą „mažajai renovacijai“ – t.y. tik vidinių sistemų, pirmiausia – šildymo sistemų – atnaujinimui. Daugiabučio aprengimas „kailinukais“ galėtų būti numatytas kaip dar vienas renovacijos variantas. Galbūt laikui bėgant paaiškėtų ir trečias galimas renovacijos variantas, kurį gyventojai galėtų pasirinkti pagal savo finansines galimybes ir poreikius“, – dėsto pašnekovas.
