Šiuo metu šalyje renovuojami daugiau kaip 1,5 tūkst. daugiabučių. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, 400 namų turi rangos sutartis ir ten vykdomi darbai, dar 500 namų rengia dokumentaciją, dar 700 namų buvo uždegta žalia šviesa atnaujinti savo namus.
Pagėgiuose namai neatnaujinami
Renovacijos procese dalyvauja beveik visos savivaldybės, tačiau Pagėgiuose daugiabučių atnaujinimas neprasidėjęs.
„Iš Pagėgių neturime jokių iniciatyvų - nei pavienių, nei kvartalinės renovacijos“, – ketvirtadienį spaudos pusryčiuose sakė BETA direktorius Valius Serbenta.
Kodėl? BETA vadovo nuomone, gyventojams gali tiesiog trūkti informacijos ir kompetencijos, kaip šį procesą pradėti. Pasigendama ir savivaldybės indėlio.
„Negalėčiau atskleisti detalių, tiesiog nežinau. Esu buvęs ne vieną kartą Pagėgiuose, kalbėjome su tuometiniu meru. Atrodė, kad savivaldybė kaip ir padarė tam tikrus žingsnius. Kiek man teko girdėti, savivaldybė netgi žadėjo išgrįsti trinkelėmis įvažiavimus į automobilių aikšteles tiems namams, kurie bus renovuoti. Bet, matyt, daugiau darbo nevyko. Gal patys gyventojai ir nori atnaujinti namus, bet jiems trūksta kompetencijos, kas dažnai stabdo“, – kalbėjo V.Serbenta.
„Pirmieji žingsniai Neringos savivaldybėje jau yra žengti. Bet, kaip žinia, renovacija vyksta vasarą, o vasarą žmonės Neringoje nori išnuomoti būstą ir jiems tai sukelia nepatogumų. Bet manau, kad atnaujinus pirmuosius namus tie procesai Neringoje pajudės“, – aiškino jis.
Paraiškų padaugėjo penktadaliu
Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) baigė vertinti pagal paskutinį aplinkos ministro kvietimą daugiabučiams atnaujinti pateiktas paraiškas. Paraiškos buvo vertinamos iki šių metų vasario pirmos dienos.
Iš 719 gautų paraiškų po BETA įvertinimo kaip tinkamos įgyvendinti pripažintos 707 paraiškos – bendras paraiškų skaičius išaugo penktadaliu.
251 daugiabutis įtrauktas į kvartalinės renovacijos programą, o 362 namai sieks B ar A energinės klasės.
„Daugiau kaip pusė visų ketinančių atnaujinti daugiabučius nori pasiekti aukštesnę nei C energinio naudingumo klasę. Turime vieną projektą, kuris nori pasiekti A klasę“, – rezultatus aptarė V.Serbenta.
Pagal paskutinį kvietimą paraiškas pateikė 56 šalies savivaldybės, iš kurių daugiausia – Klaipėdos (65), Vilniaus (58) bei Kauno (36) miestų savivaldybės. Taip pat šiame kvietime aktyvumu išsiskyrė Elektrėnų (30), Panevėžio (23) ir Šiaulių (23) miestų savivaldybės, Jonavos (22), Plungės (21) ir Zarasų (21) rajonų savivaldybės.
Bendras investicijų poreikis sudarys daugiau nei 304 mln. eurų. Vieno projekto vidutinė rangos darbų vertė – 430 tūkst. eurų – tai didesnis skaičius nei per praėjusį kvietimą.
„Investicijų vertė nuo praėjusio kvietimo padidėjo, greičiausiai dėl to, kad padaugėjo didžiųjų savivaldybių paraiškų“, – aiškino V.Serbenta.
V.Serbenta sakė, kad sparčiausiai renovacija atliekama Druskininkuose, Molėtuose ir Birštone. Šiose savivaldybėse atnaujinta apie trečdalį visų namų, o Ignalinoje šiemet baigiami atnaujinti visi daugiabučiai.
14 savivaldybių atnaujintų pastatų skaičius sudaro 20 proc.
„Matome, kad jau beveik trečdalyje savivaldybių, arba tiksliau 22 savivaldybėse, atnaujintų daugiabučių skaičius, lyginant su neatnaujintų daugiabučių skaičiumi, viršys 30 proc. Todėl reikės kalbėti apie pasiektus atnaujinimo rezultatus, ne tik apie atskirą namą, bet reikia žiūrėti ir plačiau, į miestą, kaip šilumos tiekėją, kokią įtaką gali padaryti tokios atnaujinimo tendencijos šilumos tiekimo įmonei, kad žymiai sumažėjus energijos suvartojimui mieste, neatsitiktų taip, kad vienintelė išeitis spręsti šilumos tiekėjo klausimus būtų šilumos kainos didinimas“, – svarstė V.Serbenta.
Taip pat daugiau kaip pusė savivaldybių yra pasirengusios kvartalų atnaujinimo programas. Pagal bendrąsias tendencijas kvartalų renovacijos planuojama baigti 2024–2025 metais.
„Jei bus atnaujinti visi namai, kurie įtraukti į kvartalų programas, Lietuvos renovacijos žemėlapis taps beveik visas raudonas ir didieji miestai pasieks apie 20 proc. atnaujintų pastatų skaičių“, – aiškino V.Serbenta.
Didžiausios renovacijos apimtys – trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose bei mažesnėse savivaldybėse, turinčiose didžiausią renovacijos įdirbį. Tai – Druskininkų, Birštono ir Palangos miestų, Molėtų, Anykščių, Jonavos, Elektrėnų, Trakų, Švenčionių, Plungės, Pakruojo rajonų savivaldybės.
Kyla namų energinė klasė
Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas, praėjus savivaldybių tarybų ir merų rinkimų maratonui, pastebėjo, kad dauguma kandidatų akcentavo savo programose renovaciją.
„Lietuvoje turime daug netolygumų, todėl tikiuosi, kad tie žodžiai, girdėti rinkimų agitacijoje, peraugs į darbus“, – sakė jis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad daug paraiškų gauta kvartalinei renovacijai. Taip pat daugėja žmonių norinčių pasiekti aukštesnę nei reikalaujama energinę namo klasę.
„Man labiau patinka kompleksinė renovacija, nes su ja atsiranda galimybė sutvarkyti infrastruktūrą. <...> Kurį laiką jau kalbame apie kokybę ir ką rodo kvietimo rezultatai, kad B klasę pasirinko daugiau nei pusė pareiškėjų. Tai rodo kokybės siekį ir tikimės, kad ateityje bus daugiau namų, kurie bus ne tik C ar B klasės, bet ir A“, – ketvirtadienį kalbėjo M.Narmontas.
Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą, nuo 2013 metų Lietuvoje atnaujinti 2183 daugiabučiai arba daugiau kaip 60 tūkst. butų. Investicijos į šių namų atnaujinimą siekia daugiau nei 700 mln. eurų.