Vienas svarbiausių rodiklių
Europos Sąjungos Pastatų energinio naudingumo direktyva (PEND) nustato, jog visiems, norintiems parduoti ir nuomoti savo turimą pastatą, yra privalomas energinio naudingumo sertifikatas.
Nuo 2013 m. sausio 9 d. panaši prievolė įteisinta Lietuvos Respublikos įstatymų bazėje. Statybos įstatyme nurodyta, jog perkant ir parduodant butą ar namą, privaloma pateikti energinio naudingumo sertifikatą.
Būsto energinio naudingumo sertifikatas apibrėžia svarbų rodiklį – būsto energinio naudingumo klasę. Ji leidžia net ir ne specialistui nesunkiai sužinoti, kiek namas sunaudoja energijos. Kaip ir kur gauti tokį sertifikatą savo namui?
Būstą įvertina specialistai
15-40 EUR kainuojančią sertifikavimo procedūrą dažniausiai atlieka atestuoti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai. Po jos gaunamas pastato energinio naudingumo sertifikatas nurodo, kuriai energinio naudingumo klasei jis priklauso.
Pastatams priskiriama viena iš devynių klasių – nuo neekonomiškiausia laikomos G iki A++. Logika paprasta – kuo arčiau A raidės yra būstui priskiriama klasė, tuo mažiau energijos jis sunaudoja ir tuo mažesnės bus būsto šiame name eksploatacijos išlaidos.
Be energijos sunaudojimo, ši raidė taip pat yra geras indikatorius, koks neigiamas poveikis daromas aplinkai.
Paversti efektyvesniu nėra sudėtinga
Šiuo metu neatnaujinti senos statybos daugiabučiai pagal supaprastintą tvarką priskiriami F ar net žemiausiai G naudingumo klasėms. Geriausias būdas senesnių būstų savininkams kilstelėti šį reitingą – imtis modernizacijos.
Išduodamuose energetinio naudingumo sertifikatuose yra nurodomi būdai, kuriais esamą naudingumo klasę galima patobulinti. Seniems pastatams taikomos priemonės paprastai yra panašios – senų langų pakeitimas, sienų šiltinimas, stogo keitimas. Būtent šie darbai yra baziniai ir dažniausiai atliekami renovacijos metu, taip padedant pakelti būsto klasę bent keliais laipteliais aukščiau.
Dar didesnio energetinio efektyvumo siekiantys daugiabučių gyventojai gali galvoti ir apie pažangesnius sprendimus – geresnį šilumos punkto vamzdynų izoliavimą, šildymo sistemos reguliatorių įrengimą kiekviename bute ir pan. Suprantama, panašios priemonės yra imlesnės investicijoms.
Minimalus reikalavimas – C klasė
Tačiau svarbiausias reikalavimas, kurio neturėtų pamiršti susidomėję renovacija, yra tas, jog būstas turėtų pasiekti bent jau C energinio naudingumo klasę. Nepaisant to, kuriuos darbus gyventojai nuspręs atlikti savo daugiabutyje, rengdami renovacijos projektą jie turėtų būti įsitikinę, jog tai padės būstui perlipti bent jau šią kartelę.
Šios sąlygos neišpildymo atveju gresia negauti valstybės finansavimo, – nuo sausio 1 d. jau yra įsigaliojusi įstatymo nuostata, jog 40 proc. šiuo metu siekianti valstybės parama renovacijai suteikiama tik tuo atveju, jei būstas po renovacijos pasiekia bent C klasę.
