Apčiuopiama nauda – per ilgalaikį išlaidų mažėjimą
Kalbant apie būsto rinką, gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad dauguma nuperkamų bustų yra naujos statybos, nors iš tikrųjų maždaug 85 proc. sandorių yra jau esamo būsto įsigijimo sandoriai – t. y. dauguma žmonių vis dar įsigyja senos statybos būstą. Šiame segmente pastebimas didelis susidomėjimas būstu renovuotuose daugiabučiuose. Jo vertė ne taip retai prilygsta naujai pastatyto būsto vertei, ypatingai jei atlikta kompleksinė renovacija, apimanti tokias energinio efektyvumo priemones kaip rekuperacinė sistema, atsinaujinančių šaltinių įdiegimas ir t. t, pastebi vienos iš NT konsultacijų bendrovės Rinkos tyrimų ir analizės padalinio vadovas Mindaugas Kulbokas.
„Kodėl populiarus naujos statybos būstas? Pirmiausia dėl energinio efektyvumo ir galimybės kontroliuoti savo suvartojamą. Kokybiška, kompleksinė daugiabučio renovacija taip pat suteikia šias galimybes. Todėl renovuotą ir naujos statybos būstą lengva lyginti – tai panašios vertės, panašaus patrauklumo nekilnojamas turtas. Būtent galimybė sutaupyti mažiausiai perpus šilumos energijos turėtų būti išsamiausiai pristatoma skeptiškiausiai renovacijos klausimu nusiteikusiai visuomenės daliai. Tai argumentai, kurie grindžiami faktais“, – pabrėžia pašnekovas.
Vis dėlto ekspertas perspėja, kad po renovacijos tikėtis staigaus NT kainos kilimo gali būti ir neracionalu. „Renovacijos vertė nėra momentinė, tuoj pat apčiuopiama. Tai ilgalaikis vertės kilimas, kuris reiškia, kad išlaidos būsto išlaikymui mažėja po truputį ir bus mažesnės ateityje. Svarbu pažymėti, kad vien renovacija gali neatnešti apčiuopiamo būsto vertės padidėjimo tuoj pat. Tačiau, žinoma, atnaujinimas gali tapti vienu iš veiksnių, galinčių padidinti kainą ateityje. Tačiau kainai įtaką turi ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, geografinė namo vieta. Todėl didžiausia renovacija nauda vis dėlto yra būtent mažėjantys būsto išlaikymo kaštai“, – akcentuoja pašnekovas.
Kvartalinė renovacija – būtinybė ne tik didmiesčiams
Tarp svarbiausių renovuoto būsto populiarumo priežasčių ekspertas įvardija ir geresnį estetinį vaizdą, ir vieną patraukliausių senesnių kvartalų bruožų – šalia egzistuojančią socialinę infrastruktūrą, tokią kaip vaikų darželiai, poliklinikos, parkai ir t. t., kuriais naujos statybos namų kvartalai retai gali pasigirti.
„Kalbant apie aplinką senos statybos namai turi vieną aiškų pranašumą – jie integruoti į šalia esančią infrastruktūrą. Tokiuose rajonuose dažniausiai yra viskas, ko reikia gyvenimui. Naujos statybos kvartalai dažnai neturi tokios infrastruktūros. O renkantis būstą būtent aplinka vaidina svarbų vaidmenį“, – pastebi M. Kulbokas, pridurdamas, kad būtent aplinka gali būti ir didžiausiu senos statybos daugiabučių trūkumu. Vienas senas, moraliai neprižiūrėtas daugiabutis dažnai krenta į akis net moderniausiame kvartale ir gadina įspūdį apie aplinką, jos saugumą ir prestižą.
„Todėl kvartalinė renovacija tikrai yra siekiamybė, ji suteikia vientisumą visam rajonui“, – sako pašnekovas, pastebėdamas, kad kvartalinėje renovacijoje labai aktyviai turėtų dalyvauti ir savivaldybės, kadangi sprendžiamas ne vieno daugiabučio, bet viso miesto ar miestelio likimas“, – sako pašnekovas.
„Į regionus po truputį pradeda grįžti pramonė, o kartu su ja – ir žmonės. Tikėtina, kad išaugus pajamų lygiui regionuose, gyventojai turės lėšų ir renovacijai, bus aktyvesni, tačiau savivaldybių vaidmuo ir iniciatyva išlieka labai svarbi“, – pabrėžia ekspertas.
Pasikeitusios kreditavimo sąlygos neatbaido
Šiemet Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos dalyvius bei renovaciją planuojančius gyventojus pasiekė svarbi žinia – lengvatinis 3 proc. kreditas modernizacijai suteikiamas nebe 20, o 5 metams. Tačiau, kaip pastebi didžiausio renovacijos finansuotojo banko atstovas, Finansavimo paslaugų vystymo departamento projektų vadovas Gedas Janėnas, šis pokytis neturėjo didesnės įtakos susidomėjimui atnaujinimu, o tai rodo, kad renovacijos sąlygos vis dar suvokiamos kaip palankios.
„Šiuo metu Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa vykdoma aktyviai, gyventojų susidomėjimas nuolat auga. Taip pat pastebėjome, kad vidutiniškai namo atnaujinimui pritaria apie 70 proc. savininkų, o pagal reikalavimus už namo atnaujinimą turi pasisakyti dauguma butų ir kitų patalpų savininkų, t. y. renovacijai turi pritarti ne mažiau kaip 55 proc. gyventojų. Dar 2013-2015 metais tokį gyventojų pritarimą būdavo sunkiau pasiekti, tačiau dabar butų savininkai aktyviau imasi iniciatyvos atnaujinti savo daugiabučius namus ir gauti daugumos pritarimą pastaruoju metu namų administratoriams nėra didelis iššūkis. Šiam pokyčiui didelę įtaką daro sėkmingi renovacijos pavyzdžiai, nuolat pateikiama informacija apie sutaupytą energiją ir lėšas bei kiti atnaujinto daugiabučio namo privalumai gyvenimo kokybei“, – komentuoja G. Janėnas.
Naujausia statistika rodo, kad renovuoto būsto vertė vidutiniškai padidėja 20 proc. ir artimiausioje ateityje, eksperto manymu, tokia tendencija išliks. „Senos statybos daugiabučiai namai vis rečiau domina pirkėjus, o butai atnaujintuose daugiabučiuose namuose yra paklausesni ir patrauklesni, nes potencialūs pirkėjai įvertina atnaujinto daugiabučio privalumus. Kuo toliau, tuo labiau ši tendencija ryškės“, – pastebi pašnekovas, pridurdamas, kad renovaciją turi teigiamos įtakos ir statybų sektoriui: „Lietuvoje jau atnaujinti daugiau kaip 2000 daugiabučių. Dar didelė dalis projektų yra įgyvendinamo stadijoje. Pagal didžiausio renovacijos finansuotojo banko duomenis, vidutinė projekto vertė siekia 250 tūkst.-300 tūkst. eurų. Skaičiai įspūdingi, todėl renovacija Lietuvos statybų sektoriuje sudaro apie 10 proc. apyvartos. Renovacijos darbus atliekantiems rangovams lėšos už daugiabučių namų remontą pervedamos iš karto po atliktų darbų aktų pasirašymo, todėl su renovacija susiję darbai jiems patrauklūs.“
