Netoli garsiojo Vijūnėlės dvaro Turistų gatvėje mero R.Malinausko kiemas daugybę metų buvo padidintas valstybinės žemės sąskaita. Valstybinėje žemėje yra iškastas ir tvenkinys. Vis dėlto kitiems miesto lankytojams į valstybinę žemę patekti trukdė tvora.
Šeši Druskininkų savivaldybės tarybos nariai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu ginti viešąjį interesą ir imtis priemonių, kad pažeidimai būtų pašalinti. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Marijus Šalčius nusprendė tenkinti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo. Prokuratūra įpareigojo NŽT išsiaiškinti situaciją ir taikyti priemones, kad pažeidimai būtų pašalinti.
NŽT sausio mėnesį atliko patikrinimą ir nustatė, jog tvora riboja žmonių patekimą į valstybinę žemę. Jie įpareigojo Druskininkų savivaldybę pašalinti pažeidimus. Ketvirtadienį buvo atliktas pakartotinis patikrinimas, siekiant išsiaiškinti, ar savivaldybė įvykdė reikalavimus. Paaiškėjo, kad minėta tvora nėra nugriauta, joje tiesiog įrengti varteliai. Vis dėlto nėra aišku, ar šie varteliai ateityje nebus užrakinami ar žmonės galės sėkmingai vaikščioti po valstybinę žemę greta mero namų.
Pateikė istoriją apie „hidrotechninį įrenginį“ ir nuo nelaimių saugančią tvorą
Patikrinimą teritorijoje NŽT buvo atlikusi ir anksčiau, dar 2016 metų rudenį, tačiau tuomet tarnybą įtikino Druskininkų savivaldybės paaiškinimas, kad tvenkinys valstybinėje žemėje yra „hidrotechninis įrenginys“, o tvora valstybinėje žemėje saugo žmones nuo įkritimo į „įrenginį“.
„Minėta tvora atskiria Vijūnėlės parką nuo atviro hidrotechninio įrenginio, skirto paviršinio vandens surinkimui. Patikrinimo metu Druskininkų savivaldybės atstovai nurodė, kad Vijūnėlės parke lankosi įvairaus amžiaus žmonės.
Savivaldybės atstovai taip pat nurodė, kad jie šiam atviram hidrotechniniam įrenginiui neturi galimybės paskirti gelbėtoją, todėl tvora yra reikalinga užtikrinti visuomenės saugumą“, – rašoma NŽT žemės naudojimo patikrinimo akte, surašytame 2016 metų rudenį. Jame rašoma, kad tvora nepažeidžia viešojo intereso.
STT konstatavo, kad R.Malinauskas naudojosi neteisėto statinio privalumais
Tačiau teisėsauga buvo kitokios nuomonės ir paneigė Druskininkų savivaldybės žodžius. 2013 metais situaciją dėl galimos žemgrobystės teritorijoje nagrinėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tarnyba atsisakė pati pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nerado nusikaltimo sudėties, tačiau teigė, kad pažeidimus savo kompetencijos srityje turi pašalinti NŽT.
„Darytina išvada, kad R.Malinauskas, kaip savivaldybės vadovas, ne tik nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdamas išvengti interesų konflikto, tačiau pats neatlygintinai naudojosi neteisėto statinio – tvoros sudarytais privalumais“, – anksčiau konstatavo STT.
STT pasitelkti ekspertai taip pat paneigė savivaldybės žodžius apie tai, kad tvenkinys greta R.Malinausko namo yra „hidrotechninis įrenginys“.
Prokuroras konstatavo: viešasis interesas pažeistas
Druskininkų savivaldybės paaiškinimas apie „hidrotechninį įrenginį“ ir nuo nelaimių saugančią tvorą neįtikino ir prokuratūros. Prokuroras M.Šalčius konstatavo, kad viešas interesas yra pažeistas.
„Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad tvora nuosavybės teise priklauso savivaldybei, ji ne tik stovi valstybinės žemės sklype, bet ir užkerta kelią patekti į dalį valstybinės žemės sklypo. O naudotis šia izoliuota sklypo dalimi turi teisę tik žemės sklypų savininkas R.Malinauskas (patekimas į valstybinės žemės sklypo dalį yra galimas tik per R.Malinauskui priklausantį žemės sklypą).
Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis objektas (tvora) ne tik stovi valstybinėje žemėje, bet ir apriboja laisvą ir netrukdoma disponavimą valstybinės žemės sklypo dalimi, tokiu būdu yra pažeidžiami Lietuvos Respublikos, kaip minėtos žemės sklypo dalies savininkės, teisėti interesai, o kartu ir viešasis interesas“, – rašoma prokuroro nutarime.
Prokuroras taip pat paneigė savivaldybės žodžius apie „hidrotechninį įrenginį“ greta mero namų. „Apibendrinant patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad žemės sklypo tvora aptvertoje dalyje esantis vandens telkinys, skirtingai nei teigia savivaldybė, neatitinka hidrotechninio įrenginio sąvokos“, – konstatuojama prokuroro M.Šalčiaus nutarime.
Prokuroras įpareigojo NŽT imtis veiksmų, kad teisės aktų pažeidimai būtų pašalinti.
Bandymas gudrauti: tvoros nenugriovė, tik įrengė vartelius
NŽT po prokuroro raginimo 2017 metų sausį teritorijoje atliko dar vieną patikrinimą, nustatė, kad tvora apriboja priėjimą prie nesuformuoto valstybinės žemės ploto ir įteikė Druskininkų savivaldybei nurodymą pašalinti pažeidimus. NŽT žadėjo, jog jeigu nurodymas nebus įvykdytas, bus kreipiamasi į teismą.
Druskininkų savivaldybė, gavusi NŽT nurodymą, ėmėsi gudrybės – nenugriovė valstybinėje žemėje esančios tvoros, jos nepašalino, tačiau įrengė tvoroje vartelius ir teigia, kad taip yra įvykdytas nurodymas ir sudaroma galimybė žmonėms patekti į valstybinę žemę. Vis dėlto nėra iki galo aišku, ar varteliai nėra rakinami ir ar tikrai jie nebus užrakinti ateityje.
15min susisiekė su R.Malinausku, bet jis teigė, kad šios istorijos nekomentuos.
NŽT kol kas neapsisprendžia, ką daryti
NŽT atliko pakartotinį patikrinimą teritorijoje ir nustatė, kad tvoroje įrengti varteliai. NŽT kol kas neapsisprendė, ar priėjimas į valstybinę žemę yra tinkamai atlaisvintas, ar ne.
15min žiniomis, tarnybos teisininkai sprendžia, ką daryti toliau ir ar užimtos valstybinės žemės plotas gali būti atlaisvinimas tik įrengiant neteisėtoje tvoroje vartelius, kurie bet kada gali būti užrakinami. Panaudota savivaldybės gudrybė gali padėti R.Malinauskui išsaugoti savo valstybinės žemės sąskaita padidintas valdas, mat formaliai žmonėms yra sudaroma galimybė patekti į valstybinę žemę, todėl tai galima traktuoti kaip pažeidimo pašalinimą.
„2017-04-21 buvo atliktas pakartotinis patikrinimas, siekiant įvertinti, ar Druskininkų savivaldybės administracija atlaisvino priėjimą prie valstybinės žemės ploto.
Patikrinimo metu nustatyta, kad tvoroje įrengti nerakinami varteliai, suteikiantys galimybę patekti prie valstybinės žemės ploto. Patikrinime dalyvavę Druskininkų savivaldybės atstovai informavo, kad bus įrengiami informaciniai stendai, kad šie varteliai yra nerakinami. Pro vartelius patikrinimo metu buvo galima prieiti prie nesuformuotos valstybinės žemės“, – 15min komentavo NŽT atstovė Renata Remeikaitė.
Pasak jos, galutinis NŽT sprendimas, ar priėjimas tinkamai atlaisvintas, kol kas nėra priimtas.
Tvora buvo pripažinta bešeimininke ir priklauso Druskininkų savivaldybei
Nors R.Malinausko kiemas yra padidintas valstybinės žemės sąskaita, oficialiai tvora priklauso Druskininkų savivaldybei. R.Malinauskas anksčiau teigė, kad nežino, kas pastatė minėtą tvorą, taigi statinys teismo sprendimu buvo pripažintas bešeimininkiu ir perėjo Druskininkų savivaldybės nuosavybei.
Druskininkų savivaldybė anksčiau teigė, kad jai yra nežinomos „hidrotechninio įrenginio“ atsiradimo aplinkybės. Tačiau žiūrint į archyvines žemėlapio nuotraukas panašu, kad tvenkinys atsirado būtent tada, kai greta buvo statomas R.Malinausko namas, 2006-2009 metais.
Registrų centro duomenimis, dabar R.Malinauskui priklauso trys sklypai teritorijoje. Viešai prieinamais Registrų centro duomenimis, dviejų apytiksliai 9 arų sklypų vidutinė rinkos vertė yra po 41 tūkst. eurų, kito, didesnio, sklypo vertė – beveik 59 tūkst. eurų. Kadangi užimtas valstybei ir savivaldybei priklausančios žemės plotas taip pat yra apytiksliai 9 arai, jo vertė galėtų būti panaši, kaip ir šalia esančių mažesniųjų R.Malinausko sklypų.
Ne vienintelis probleminis sklypas
Tai ne vienintelis atvejis, kai R.Malinauskas sulaukia problemų dėl tvorų prie savo namų. Prie savo sodybos Druskininkų savivaldybėje, Latežeryje, jis jau nugriovė dalį tvoros, pažeidžiančios upelio penkių metrų pakrantės apsaugos juostos plotį. Tai merą įpareigojo padaryti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiamu sprendimu.
Tačiau ir čia buvo panaudota gudrybė: pastebėta, kad dalis Ratnyčios upelio buvo užversta akmenimis, spėjama, kad taip buvo siekta prailginti penkių metrų pakrantės apsaugos juostą, kad tvora jau į ją nebepatektų. Aplinkosaugininkai aiškinasi, ar teismo sprendimas buvo įvykdytas tinkamai.
Be to, Kauno apygardos teismas nagrinėja dar vieną bylą, kurioje prokurorai prašo panaikinti mero sodybos rekonstrukcijos sprendinius, statybų leidimą, išduotą Druskininkų savivaldybės, bei nugriauti iš ūkinio į gyvenamąjį rekonstruotą pastatą.