Dalis 15min kalbintų vilniečių teigė, kad pirktų būstą komercinės paskirties pastate, jei jo kaina būtų mažesnė. Tačiau kita dalis įsitikinusi – norėtų gyventi name, kurio paskirtis – gyvenamoji. Jie būgštavo, kad nusipirkus butą kitokios paskirties pastate tektų mokėti didelį nekilnojamojo turto mokestį.
Kalbinti praeiviai neskubėjo kaltinti verslininkų, parduodančių būstus komerciniuose pastatuose. Anot jų, jei verslininkai veikia pagal įstatymus – vadinasi, taip galima. Tačiau jie buvo griežti – pirkėjas apie tai turi būti informuotas.
Šią savaitę Vilniaus miesto savivaldybės paskelbtame juodajame projektų sąraše esančios nekilnojamojo turto bendrovės „Mortaga“ atstovai tvirtina nieko nelegalaus nedarantys ir pirkėjų neklaidinantys. Jie projekto ėmėsi sostinės Giedraičių gatvėje.
„Iki šios dienos nesame gavę jokio oficialaus Vilniaus miesto savivaldybės ar kitos valstybinės institucijos kreipimosi dėl jiems kilusių klausimų“, – teigiama bendrovės išplatintame pranešime.
Viskas teisėta
Šį birželį Vilniaus savivaldybė „Mortagai“ išdavė leidimą statyti viešbučio paskirties objektą. Pagal projektą, kompleksą Giedraičių gatvėje iš viso sudarys keturi korpusai. Per pirmąjį plėtros etapą teritorijoje bus statomas vienas svečių namų korpusas ir vienas gyvenamosios paskirties.
Problemos mes nematome, nes žmonėms parduodame atvirai sakydami, kad jie perka svečių namus arba butus.
„Problemos mes nematome, nes žmonėms parduodame atvirai sakydami, kad jie perka svečių namus arba butus. Teikdami tokią informaciją klientams nesijaučiame juos klaidinantys. Be to, jei gauni leidimą ir pagal jį statai, tuomet statyba yra teisėta“, – 15min komentavo bendrovės projektų vadovė Airida Ruibytė.
Ji tvirtina, kad teisės aktai leidžia statyti statinius ir juose registruoti nekilnojamojo turto vienetus, kurių paskirtis skiriasi nuo viso statinio paskirties. Tokiu atveju daugiau nei pusė patalpų turi būti komercinės, o likusi dalis – bet kokios paskirties patalpos.
Sutrukdė biurokratija
Anot A.Ruibytės, vystytojai pasirenka plėtoti komercinės paskirties statinius, o po to juos pardavinėti kaip butus dėl daugybės priežasčių, bet viena pagrindinių – paskirties keitimo procedūra trunka ilgai ir kainuoja brangiai.
„Priežastis labai paprasta – žemės sklypo paskirtis. Didžiausia problema yra paskirčių keitimo terminai, taip pat nemažai reikia į tai investuoti. Pakeisti paskirtį gali trukti iki 9 mėnesių, tačiau ne visada tai yra tik terminas, kartais negalima tos paskirties pakeisti pagal bendruosius miesto planus“, – sakė A.Ruibytė.
Bendrovė šiuo metu vysto ir panašų projektą Palangoje. A.Ruibytės nuomone, tokia schema plėtotojai Lietuvoje naudotis pradėjo dar prieš dešimtmetį.
„Visoje Lietuvoje yra ši problema, kad ant komercinių sklypų statomi komerciniai objektai, kur dalis patalpų gali būti gyvenamoji. Tai vystytojams laiko atžvilgiu yra patogiau. Visi su ta problema yra susitaikę. Nuo kokių 2005 metų tie objektai visame Vilniuje yra statomi, yra nusistovėjusi praktika ir visi elgiasi pagal vieną kažkada nustatytą modelį“, – teigė A.Ruibytė.
Bendrovės atstovė tikino, kad vystomo projekto Vilniuje teritorija ir visa inžinerinė infrastruktūra suprojektuota bei įrengiama laikantis gyvenamosios paskirties statiniams keliamų reikalavimų, todėl būsimų pirkėjų lūkesčiai ir interesai nebus pažeisti.
Nelanksti sistema
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovo Mindaugo Statulevičiaus nuomone, Vilniaus savivaldybė, sudariusi 12 projektų sąrašą ir teigdama, kad visi jie – piktnaudžiavimo atvejai, nėra teisi.
„Meras gana drąsiai pasakė, kad tai piktnaudžiavimas ir po tuo volu pakišo visus atvejus. Aš taip drąsiai nesakyčiau. Dalis vystytojų ne iki galo atskleidžia informaciją – tokiu atveju, taip, tai yra nesąžiningumas ir vartotojų apgaudinėjimas. Dalis tų projektų pozicionuojami kaip komercinis turtas, parduodant juos rašoma, kad tai yra svečių namai. Niekur tai nėra slepiama – rašoma į visas preliminarias ir galutines sutartis, pirkėjai yra informuojami, kokie yra privalumai, trūkumai, kokias pasekmes jiems sukels“, – tikino M.Statulevičius.
Jo nuomone, vystytojų pasirinkimą statyti komercinės paskirties statinį visų pirma lemia nelankstūs teritorijų planavimą ir statybą reglamentuojantys teisės aktai. Taip pat ne visada įmanoma pakeisti teritorijos paskirtį.
„Norėdami pasiūlyti produktą, kuris atitinka rinkos lūkesčius arba mažesnius būstus, su nebūtinai įrengtomis parkavimo vietomis, vystytojai eina tokiu keliu, kuris leidžia išvengti tam tikrų reikalavimų ir siūlyti tokį būstą, kuris rinkoje būtų paklausus. Kartais paskirties pakeisti neįmanoma. Jei sklypas komercinis ir savivaldybė nesutinka keisti jo paskirties, nes bendrajame plane nenumatyta, tai ir nepakeisi“, – kalbėjo M.Statulevičius.
Dar viena priežastis, kodėl vystytojai pasirenka statyti komercinės paskirties pastatus vietoje daugiabučių, – skirtingo lygio reikalavimai.
Visas procesas iki statybos leidimo realiai yra išlaidos ir jokių pajamų, – sakė M.Statulevičius.
„Ne kiekviename sklype gali pastatyti butą dėl įvairių apribojimų. Pavyzdžiui, reikalavimas, kiek valandų saulė patenka į patalpas. Žemesniuose aukštuose esantys butai kartais nesurenka to reikiamo valandų skaičiaus, todėl jų paskirtis negali būti gyvenamoji. Bet toks būstas – puikus produktas žmonėms, kurie dirba visą dieną ir grįžta tik vakare“, – sakė M.Statulevičius.
Jo teigimu, užsitęsusios procedūros vystytojams kainuoja ne tik laiką, per kurį galimą būtų įgyvendinti projektą, bet ir pinigus.
„Dėl užsitęsusių procedūrų stabdomas projektas negali gauti statybos leidimo, o visas procesas iki statybos leidimo realiai yra išlaidos ir jokių pajamų. Neturėdamas statybos leidimo negali būti tikras, kad pradėsi vystyti, nuomoti“, – tikina M.Statulevičius.
LNTPA vadovas neneigia, kad būtina imtis veiksmų prieš komercinių objektų realizavimą butais. Tačiau jo nuomone, dėl to reikia pirmiausia kreiptis ne į teisėsaugą, o keisti bendrųjų ir detaliųjų planų rengimo bei keitimo procedūras.
„Atskirais atvejais turėtų būti lankstesnė procedūra norint koreguoti paskirtį. Vilnius keičiasi greitai: gal anksčiau buvo numatyta, kad vienoje vietoje reikės komercinės paskirties pastatų, o dabar akivaizdu, jog ten reikia konversijos į gyvenamąją paskirtį ir rinka pasirengusi tai įgyvendinti. Reikėtų lankstumo greičiau reaguojant į realią rinkos situaciją“, – mano M.Statulevičius.
Paskirties keitimas gali trukti kelerius metus
Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Marius Pranas Šaliamoras mano, kad dėl susiklosčiusios situacijos nereikėtų kaltinti NT plėtotojų, mat šie tik užsiima verslu. Anot jo, pakeisti sklypo paskirtį Vilniaus savivaldybėje kai kuriais atvejais gali užtrukti ir iki kelerių metų.
„Verslininkai parduoda tai, kas yra perkama, jiems užima labai daug laiko pakeisti sklypo paskirtį. Visi šie procesai yra labai biurokratizuoti – kitą kartą net nepateisinamai – sklypo paskirties keitimas gali trukti metus, dvejus, kartais ir trejus, nors realiai deklaruojama, jog truks keletą mėnesių. Vystytojai ieško greičiausio kelio ir aš jų nekaltinčiau, nors šis reiškinys nėra geras“, – teigė M.Šaliamoras.
Savivaldybės teigimu, dėl šios situacijos kalti ne tik plėtotojai, bet ir architektai ar projektuotojai. Architektų sąjungos pirmininkas sako, kad pirmiausia problemos ištakų reikia ieškoti pačioje savivaldybėje.
„Čia nėra tik projektuotojų problema, bet ir savivaldos, nes būtent ji duoda sąlygas, tikrina projektą ir priima vertinti statybą. Leiskit paklausti, argi nematyti, kad yra gyvenamasis namas, o ne viešbutis? Vieša paslaptis, kad išimtys būna „paremiamos“ kažkokiu atsidėkojimu. Reikėtų ir tarnautojus tikrinti, kad tie dalykai negalėtų vykti. Šios blogybės šaknys yra ne architektų ceche, o dėl to, kad galima lengvai interpretuoti įstatymus ir „susitarti“ su vidutinės ir žemesnės grandies tarnautojais“, – tikina M.Šaliamoras.
Savivaldybė kreipėsi į teisėsaugą
Vilniaus savivaldybė pirmadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama įvertinti, ar situacija, kai išdavus leidimus negyvenamiesiems pastatams jie vėliau parduodami kaip butai, nepažeidžia viešojo intereso.
Anot miesto valdžios, tokia veikla daugeliu atvejų piktnaudžiaujama apeinant daugiabučiams keliamus didesnius reikalavimus bei šiurkščiai pažeidžiami Vilniaus miesto bendrojo plano reikalavimai.
Apie panašias schemas 15min rašė ne kartą. Neseniai Statybos inspekcija kreipėsi į teismą dėl sostinėje, Karoliniškėse, iškilusio daugiabučio. Nors jame jau gyvena žmonės ir dauguma butų parduota, formaliai tai nėra daugiabutis, o tik greta esančio viešbučio patalpos. Taip pat 15min aprašė ne vieną istoriją, kaip Vilniuje statomos administracinės patalpos tapdavo butais.
Būtent taip apstatytas „Ozo parkas“ sostinėje. Panašiai buvo pardavinėjami butai administraciniame pastate Pašilaičiuose. Tokiu pačiu principu statomas ir kompleksas „Koriai“ sostinės Kalvarijų gatvėje.
