Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai šalyje atlikta statybos darbų už 2,475 mlrd., tai yra 3,5 proc. mažiau nei 2014 metais. Tiesa, tokį rezultatą daugiausia lėmė 11,7 proc. smukusi inžinerinių statinių (kelių, gatvių ir kt.) darbų dalis, kuri metai iš metų sudaro maždaug pusę visų šalyje atliekamų darbų.
Tuo tarpu gyvenamųjų pastatų statybos darbų atlikta už 423 mln. eurų. Palyginti su 2014 metais, jų atlikta 38,3 proc. daugiau.
„Kalbant apie būsto statybų sektorių, tai jis nuosekliai atsigauna, nėra kainų šuolio. Be to, dauguma projektų finansuojami savo lėšomis, o ne bankų paskolomis, todėl požymių, kad artėja krizė kol kas nėra“, – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
Individuali statyba klesti visoje Lietuvoje, tačiau privačių objektų – gamybinių, logistinių pastatų, biurų – statyba aktyvi tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Kitose Lietuvos regionuose šis segmentas vis dar yra pasiruošimo ir laukimo stadijoje, vyrauja tik pavienių objektų statybos. Nors valstybės užsakymų kol kas nėra daug, statybų bendrovės tikisi, kad artimiausiu metu padaugės ir jų.
„Gera žinia, kad šiame segmente įsibėgėja programos, finansuojamos iš Europos Sąjungos fondų 2014-2020 metų laikotarpio lėšų, ir tikimės, kad pagal jas atlikti darbai prisidės prie Lietuvos infrastruktūros gerinimo, kokybiškesnio gyvenimo ir kartu lems teigiamus, atsakingai statybų sektoriuje dirbančių įmonių, veiklos rezultatus 2016 metais“, – tikina skalda prekiaujančios bendrovės „Milsa“ generalinis direktorius Mantas Makulavičius. Atsižvelgdamas į šiandienines tendencijas, jis prognozuoja, kad šiemet jo vadovaujama bendrovė turėtų išlaikyti nuoseklų 5–7 proc. augimą.
Ekspertų vertinimu, Europos Sąjungos finansuojami statybos projektai daro teigiamą įtaką visam sektoriui ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu požiūriu, nes nemažą dalį konkursų laimi mažesni rangovai.
Ekspertų vertinimu, Europos Sąjungos finansuojami statybos projektai daro teigiamą įtaką visam sektoriui ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu požiūriu, nes nemažą dalį konkursų laimi mažesni rangovai.
„Nemažą dalį statybos sektoriaus augimo lemia Europos Sąjungos fondų finansuojami projektai. Pavyzdžiui, būstų renovacijos projektus, kurie didžiąja dalimi finansuojami Europos Sąjungos programų, įgyvendina ir mažesnės statybų bendrovės, kuriančios darbo vietas“, – pastebi Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Kita vertus, nedidelės, specifines statybines medžiagas gaminančios bendrovės pastebi mažėjančią paklausą ir tikina, kad šiemet gerų rezultatų vargiai galima tikėtis.
„Šiuo metu rinkoje esanti situacija labiau primena galbūt vėl ateinančią krizę nei augimą. Nesenai rinkoje stebėjome paklausos bumą, tačiau pastaruoju metu besidominčių ir perkančių vartotojų ženkliai mažėja. Dėl šios priežasties gerų metų šiemet sunkiai galime tikėtis“, – teigia ąžuolinę grindų dangą gaminančios bendrovės „Plankmara“ atstovė Arina Geležėlė.
Pagal darbų rūšį 2015 metais didžiausią dalį – 47 proc. – šalyje atliktų statybos darbų sudarė naujos statybos darbai, 27 proc. sudarė remonto ir kiti statybos darbai, 26 proc. – rekonstravimo darbai.
Pernai užsienyje statybos darbų atlikta už 198 mln. EUR, arba 16 proc. daugiau nei 2014 m.
Su pagrindinėmis metų statybos naujienomis ir tendencijomis bus galima susipažinti balandžio 27–30 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiančioje 23-oje tarptautinėje statybų ir remonto parodoje RESTA. Joje dalyvaus daugiau kaip 500 dalyvių iš 16 užsienio valstybių ir Lietuvos. Paroda užims visą LITEXPO teritoriją, o jos bendras ekspozicijos plotas sieks apie 33,5 tūkst. kvadratinių metrų. Pagrindinis parodos akcentas – skaitmeninė statyba, BIM (angl. BIM – Building Information Modelling) ir kiti pažangūs IT sprendimai statyboje.
