Dar metų pradžioje nekilnojamojo turto plėtotojai patraukliausiu plėtrai įvardijo komercinio turto sektorių, o viešbučių plėtrą, kaip patraukliausią galimybę, išskyrė 9 proc. plėtotojų. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius sako, kad šie lūkesčiai pildosi.
„Į viešbučius nukreiptas plėtotojų dėmesys yra kelerių praėjusių metų, kai matėme didžiulę plėtrą būsto ir biurų sektoriuose, logiška pasekmė. Metų pradžioje beveik kas dešimtas vystytojas sakė, kad 2016–2017 metais numato imtis viešbučių projektų, o dabar Vilniuje galima suskaičiuoti daugiau kaip 10 planuojamų viešbučių projektų“, – spaudos konferencijoje sakė jis.
M.Statulevičiaus teigimu, per artimiausius kelerius metus iš viso Vilniuje turėtų atrasti apie 2 tūkst. naujų viešbučių kambarių. Taip bendras jų skaičius sostinėje išaugtų maždaug iki 6,5 tūkst.
Vietos yra dar trims viešbučiams
„Newsec“ tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovo Baltijos šalims Mindaugo Kulboko teigimu, pagal Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 metų programą planuota, kad turistų skaičius Lietuvoje 2020 metais sieks 2,5 mln. Tačiau šis skaičius pasiektas jau 2015 metais, todėl susiformavo apgyvendinimo paslaugų trūkumas.
Pasak jo, šiuo metu Vilniuje, be jau paskelbtų projektų, galėtų iškilti dar trys viešbučiai su maždaug 600 kambarių.
„Viešbučių kambarių trūkumą rodo sparčiai populiarėjanti „Airbnb“ paslauga. Jei nerandi, kur galima įsikurti viešbutyje, natūralu, kad ieškai kitos paslaugos, kuri atitiktų lūkesčius“, – kalbėjo M.Kulbokas.
Pasak analitiko, didelė dalis plėtotojų po truputį pradeda vystyti viešbučių projektus, nes mato šio segmento gerus finansinius rezultatus ir potencialą.
„Beveik pusė plėtotojų šiemet norėjo vystyti didelės apimties projektus. Tai reiškia, kad juose būtinai turės būti ir funkcijų įvairovė. Viena iš funkcijų, kuri, mano manymu, buvo užmiršta, yra viešbučiai. Tai viena iš priežasčių, kodėl tiek daug jų planuojama statyti. Be to, viešbučių užimtumo, kambarių kainų kilimas inspiruoja privačias plėtotojų investicijas į naujus projektus“, – teigė M.Kulbokas.
M.Kulboko nuomone, sezoniškumo įtaką, kuri labai veikia Lietuvos viešbučius, gali sumažinti konferencinio turizmo šalyje plėtra.
Konferencinio turizmo projektas juda gera linkme, nors su tam tikrais stabtelėjimais. Rekonstravus Vilniaus koncertų ir sporto rūmus į Kongresų centrą, būtų eliminuotas tas vienas sezoniškumo faktorius, nes konferencijos dažniausiai vyksta ne sezono mėnesiais, kai būna vietų ir kainos būna geros“, – sakė M.Kulbokas.
Anot jo, viešbučių sektorius taip pat skatina Lietuvos ekonomiką. Skaičiuojama, kad kiekvienas viešbutyje išleistas euras kitiems sektoriams – perkant suvenyrus, maistą ir t.t. – papildomai generuoja 1,4 euro.
