Kadaise buvę prabangūs rūmai, kurių pokyliuose dalyvavo tokios įžymios asmenybės kaip imperatorius Aleksandras I ir Prancūzijos imperatorius Napoleonas, dabar virto statybviete. Kiekviename žingsnyje esame perspėjami: „Žiūrėkite, kur einate. Galite įkristi ir susižaloti“. Tačiau žiūrėti po kojomis neturime laiko – kartu su fotografu Vidmantu Balkūnu įžengėme ten, kur ilgą laiką niekam nebuvo leidžiama užeiti.
Lipdami laiptais į antrą aukštą pastebime lentomis uždengtą nišą, kurioje nuo statybinių dulkių slepiama skulptūra be galvos.
„Mes ją vadiname Atėne, nors iš tiesų nežinome, kas čia. Viena kolegė dirbo prie šios sienos ir praardė dalį plytų, įkišusi ranką užčiuopė petį. Išardžiusi visą sieną atrado skulptūrą, prie kurios kojų gulėjo galva. Spėjame, kad kažkur turi būti ir vyro skulptūra, tačiau toliau yra išlikusi tapyba ir negalime ardyti“, – pasakojo restauratorių.
Nors pastatas iškilo dar XV amžiuje, tačiau vienas įtakingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Mykolas Kazimieras Pacas juos įsigijo tik apie 1670 metus. Jis du mažesnius namus sujungė į vieną – pavertė juos rūmais.
Pirmajame aukšte gyveno dvariškiai ir tarnai, antrajame buvo ypač puošniai dekoruotos reprezentacinės salės, trečiajame – gyvenamieji kambariai. Juose ir įsikurdavo didikas, o M.K.Pacui išvykus į Turkiją, dalis rūmų buvo išnuomojami pirkliams. XVIII amžiuje jų kieme buvo pastatyti papildomi korpusai, virtuvė, pagalbinės patalpos, ratinė ir arklidės.
M.K.Pacas vadinamas Lietuvos kultūros ambasadoriumi, jis buvo varomoji jėga, kuriant ir statant kai kurios žinomus baroko statinius, įskaitant Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią. Būtent jis atvežė Italijos baroko meistrų atlikti dekoravimo darbų.
Rūmų rekonstrukcijos architektas Saulius Mikštas, vedžiodamas 15min žurnalistus po pastatą, pasakojo, kad jis su vidiniu kiemu ir arkomis bus restauruotas naudojant autentiškas architektūrines detales, o kambariuose bus atnaujintos išlikusios freskos.
„Bus fragmentais atkurta buvusi sienų tapyba. Ne visa, kai kas bus užkonservuota ir palikta ateities kartoms, o kai kas parodyta jau dabar. Rūmai buvo tiriami ir po to parengtas atskiras darbų projektas, pagal kurį sienų tapyba atkuriama restauratorių. Ant sienų yra keli tapybos sluoksniai, kurie dengia vienas kitą, todėl specialistų rūpestis buvo išskirti, kurią epochą rodyti – reikėjo nustatyti prioritetus. Atkuriama nebūtinai tai, kas seniausia, o galbūt tai, kas įdomiausia arba išsilaikę geriausiai“, – teigia S.Mikštas.
Rūmai Pacų giminei priklausė iki 1831 metų, kai po nepavykusio sukilimo Ludvikas Mykolas Pacas pabėgo į Prancūziją. Tuomet pastatas buvo konfiskuotas caro valdžios ir jame įsikūrė Vilniaus gubernijos karinis štabas. Tarpukariu čia veikė Vilniaus vaivadijos karinis štabas.
Keičiantis valdžiai ir savininkams, dalis autentiškų detalių neišliko, todėl dabar statybininkams reikia griauti caro laikais statytas sienas, keisti lentas.
„Dalis sienų yra padarytos jau po Pacų epochos, todėl jos nėra vertingos ar saugomos. Saugomi autentiški rūmų mūrai, kurie užfiksuoti kartogramose. Visas pastatas yra suregistruotas, kur, kokiu laikotarpiu, kokia siena buvo pastatyta. Pavyzdžiui, rūsiai yra gotikos laikotarpio, dar iki Pacų. O senojo pastato, kurį įsigijo Pacai ir pavertė rūmais, baroko epochos sienos yra neliečiamos ir saugomos. Taip pat atveriamos buvusios durų angos, kur buvo perėjimai tarp kambarių, šalinamos pertvaros, kurios yra naujos, įrengtos įvairiu laikotarpiu. Jos buvo užmūrytos, nes administraciniame pastate tiek daug durų nereikėjo ir nišose buvo įrengtos sieninės spintos “, – pasakoja architektas.
S.Mikštas tikina, kad pagal architektūrinių rekomendacijų planą istorinė rūmų dalis bus restauruota: planuojama atkurti ir kai kurias baroko detales, išsaugoti freskas ir unikalią sienų tekstūrą, kuri bus akcentuojama naudojant apšvietimą. Mistinė laiptų erdvė su atidengtomis senovinėmis sienomis, kambariai su autentiškomis freskomis, istoriniai radiniai įvairiose erdvėse – tai bus vizualiniai ženklai, bylojantys apie pastato praeitį.
Architektas pasakoja, kad caro valdžia nusprendė nerekonstruoti autentiško pastato stogo ir jį pakeitė skardiniu. Todėl atkūrus tai, kas buvo, atsiras papildomos erdvės ir vietoje trijų dabartinių aukštų, pastatas bus penkių.
„Dar prieš caro statytiniams įkūrus čia karinį štabą reikėjo remontuoti stogus. Tuo laikotarpiu jie buvo nukentėję ir užuot juos remontavus, barokiniai stogai buvo pakeisti į plokščius skardinius stogus – jie iki šios dienos tokie. Mes planuojame atkurti barokinius, aukštus, stačius stogus. Ir toje susidariusioje erdvėje tilps dar du viešbučio kambarių aukštai palėpėje“, – aiškina S.Mikštas.
Pagrindinių rūmų pirmajame aukšte ir rūsyje įsikurs prabangių parduotuvių, o nuo antrojo aukšto – viešbutis. Būtent antrajame aukšte ir buvo prabangiausios rūmų menės. Mums stabtelėjus didžiuliame tuščiame kambaryje, pro kurio balkoną atsiveria Senamiesčio vaizdai, architektas prasitaria: „Čia bus prabangiausi – prezidentinės klasės – apartamentai“.
Kitoje koridoriaus pusėje esančiame kambaryje dabar pluša archeologų komanda. Tiesa, statybininkų teigimu, jie dirba vėžlio greičiu. O S.Mikšas pasakoja, kad nors ir užtruko, bet specialistai čia rado įvairių kaulų, monetų, ir net arbaleto detalių.
Architekto teigimu, ne viskas šiame komplekse išliko. Štai vietoje Pacų laikais stovėjusios karietų patalpos ir arklidžių bus statomas naujas pastatas, kuriame įsikurs įėjimas su registratūra, konferencijų salės, SPA, restoranas su virtuve, o antrame aukšte – viešbučių kambariai.
Rūmų kieme taip pat atrasta istorinių detalių: pavyzdžiui, akmenimis grįstas kelias, kurio dalis bus išlaikyta. Pats kiemas įrengtas panaudojant barokui būdingus elementus, pavyzdžiui, rombą ir ovalą.
„Tik žiūrėkite po kojomis, laiptai labai nepatogūs“, – lipant į pagrindinio pastato trečiąjį aukštą mums vis kartoja darbų vadovas.
Pasirodo, tie nepatogūs siauri ir mediniai laiptai – caro karininkų išmonė. Rūmuose iki šiol taip pat išliko tualetai, vienutės. Ir nors pastatas akivaizdžiai niokotas, vis dėlto okupantams nepavyko jo smarkiai pakeisti. Pavyzdžiui, ąžuoliniai kaiščiai, kuriais vietoje vinių ir varžtų buvo tvirtinamos lentos, atrodo it nauji.
Trečiajame aukšte žengiame ant rąstų – anuomet prie jų buvo tvirtinamos lubos ir grindys. Rąstai nevienodo aukščio: prie žemesnių buvo tvirtinamos žemesnio aukšto lubos, o prie aukštesnių – grindys.
„Taip buvo daroma, kad nevibruotų vaikštant po viršutinį aukštą. O vidus buvo užpiltas kalkėmis, smėliu, tokiomis medžiagomis, kurios būdavo tais laikais prieinamos. Šiuolaikinės grindys visa tai paslėps, bet paliksime, taip, kaip buvo. Tačiau grindys bus tvirtinamos, nes per laiką nuo apkrovos išlinko balkiai. Jie liks savo vietoje, tik bus įvesti papildomi tvirtinimai“, – teigia S.Mikštas.
Be to, tarpai tarp grindų ir lubų bus išnaudojami papildomai: čia sutilps dalis vamzdžių ir elektros laidų. Tam taip pat bus išnaudojami krosnių dūmtraukiai, o kai kur reikės pragręžti skyles ir prakišti vamzdžius.
Architektas pasakoja, kad tokio seno pastato rekonstrukcija šiais laikais vis dėlto yra tam tikras eksperimentas.
„Daug kas daroma eksperimentuojant, nes neišardžius neįmanoma žinoti, kaip viskas yra. Pavyzdžiui, planavome parodyti spraustines lubas, bet atidengus paaiškėjo, kad jos nėra įrengtos tuo pačiu laikotarpiu ir padarytos naujomis lentomis gal prieš 100 metų“, – sako jis.
O kaip atrodys kambariai? Kaip visa istorinė praeitis bus įkomponuota į modernų interjerą? S.Mikšas sako, kad visus interjero sprendinius dizainerių komanda derina su „Design Hotel“ tinklu. Pagrindinis principas – viską, kas autentiška, išsaugoti, atkurti ir eksponuoti. Tačiau dalis pastatų bus nauji, todėl ten kurti erdves bus paprasčiau.
„Interjere pirmiausiai bus parodomi tie dalykai, kurie yra autentiški, o prie jų derinami kiti sprendiniai. O naujuose statiniuose bus laisvesnės rankos ir galima komponuoti taip, kaip sugalvota“, – teigia S.Mikštas.
Pirmasis Baltijos šalyse tarptautinio tinklo „Design Hotels“ penkių žvaigždučių viešbutis „Archer Mansion Hotel“ įsikurs XVII amžiaus baroko stiliaus komplekse, kuriama, kaip žadama bus ir prabangių parduotuvių, restoranas, konferencijų salių, sporto klubas bei SPA.
Čia turėtų būti įrengti 105 kambariai – iš jų 13 bus liukso klasės bei 5 apartamentai. Viso komplekso plotas sudarys apie 7,5 tūkst. kv. metrų.
Planuojama, kad viešbutis duris atvers 2018 metų pradžioje, o į projektą planuojama investuoti apie 20 mln. eurų.
