Tarp trijų svarbiausių darbų 2022 metais S.Gentvilas nurodo – Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) perėmimą iš Žemės ūkio ministerijos, taip pat jei Seimas pritars, perduoti valstybinės žemės valdymą savivaldybėms.
„Šiandien didieji konfliktai žemėtvarkoje yra mietuose, statybų sektoriuje dėl žemės priskyrimo, jos nuomos sutarčių. Didžiausia rizika, didžiausi teisminiai konfliktai, didžiausi pralaimėjimai valstybėje yra dėl to, kad neteisingai planuojame žemę miestuose“, – kalbėjo jis.
S.Gentvilas mano, kad pavojų yra daugiau pačioje NŽT, o ne dėl žemės perdavimo savivaldybėms. Ministras mato paradoksą, kai pati institucija formuoja sklypus ir pati vėliau įgyvendina kontrolę.
„Šiandieninė situacija, kai viduje institucijos pati institucija turi priimti sprendimus, o paskui juos kontroliuoti, lemia potencialią situaciją, kad kartais dėl viešo intereso gynimo turi kreiptis dėl savo pačios klaidų. Ir supraskime paradoksą, kad dažnai pati institucija nesikreipia“, – teigė S.Gentvilas ir pridūrė, kad, perdavus valstybinės žemės valdymą savivaldai, kontrolės funkcijos būtų priskirtos NŽT. Kitaip sakant, institucijai nereikėtų prižiūrėti savo pačios sprendimų.
Ministro teigimu, perdavus valstybinės žemės valdymą savivaldybėms, tai sutrumpintų procedūras. Be to, anot S.Gentvilo, NŽT turėtų jungtis su Valstybine teritorijų ir statybos inspekcija (VTPSI).
„Statybos inspekcija, kaip teritorijų planavimo įstaiga, prižiūrės ir valstybinės žemės naudojimą“, – penktadienį žurnalistams sakė ministras.
Lietuva atsilieka vandentvarkos srityje
Taip pat planuojama orientuotis į vandentvarkos reformą. Kaip simptominį pavyzdį S.Gentvilas nurodo Vilniaus Markučių rajoną, kuriame gyventojai dar vis pumpuoja vandenį iš vandens stotelių.
„Tai yra vienas iš simptominių pavyzdžių, kai net ir gavę 1,5 mlrd. eurų europinės paramos, kas yra po 300–500 eurų statistiniam Lietuvos gyventojui į rankas, nesugebėjome sukurti tinkamos infrastuktūros geriamajam vandeniui“, – kalbėjo jis.
Anot S.Gentvilo, šį Europos Sąjungos finansavimo periodą šalis baigia ne visiškai įgyvendinusi vandentvarkos tikslus.
„Esame kažkur tarp Estijos ir Latvijos. Estai jau yra viską padarę, Latvija gerokai toliau nuo mūsų, bet, žiūrint į priekį, turime padaryti įgalų vandentvarkos sektorių, investuoti tiek Vilniuje, sodų bendrijose, tiek Lietuvos regionuose“, – sakė jis.
Plės saugomas teritorijas
Be to, planuojama įgyvendinti saugomų teritorijų reformą, kuria ketinama suformuoti keturių regioninių parkų ir rezervatų direkcijas: Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkijos ir Suvalkijos, Mažosios Lietuvos.
„Saugomos teritorijos apima 17 proc. šalies teritorijos. Planuojame išplėsti iki 20 proc., bet tam turime turėti kompetentingas institucijas. Šiandien saugomų teritorijų direkcijos yra išskaidytos į 29 įstaigas. Kai kuriose jų dirba po 4–5 darbuotojus ir pagal funkcijas nėra įgalios su jomis susitvarkyti. Todėl Vyriausybei jau yra pateiktas nutarimo projektas, kuriuo siekiama įkurti 4 regioninius parkus“, – sakė S.Gentvilas.
Pagal pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo, ministro įsakymu į saugomų teritorijų grupę paklius 11 naujų draustinių, taip pat 6 bus išplečiami. Naują nacionalinį parką ketinama steigti Suvalkijoje, kartu į šią sistemą įtraukiant Trakų nacionalinį parką, kuris yra pavaldus Kultūros ministerijai.
