„Tai daro savivaldybė, tai mes negalime už savivaldybę darbus dirbti. Taip, čia turi nuolatinį spaudimą jų atžvilgiu, nuolatinį domėjimąsi, pagalbos teikimą. Nuo 2015 metų nesugebame suvaldyti šito projekto. Tai labai gaila, apmaudu, jau nekalbant apie tai, kad europinės lėšos nebus tam skirtos“, – trečiadienį žurnalistams sakė premjeras.
„Bet kokiu atveju, nacionalinį stadioną turėsime ne sostinėje, o Kaune. Tai yra faktas. O sostinės (stadionas – BNS) – viskas yra savivaldybės rankose“, – pridūrė jis.
Tuo metu R.Šimašius tikina, kad didžiausia grėsmė nacionalinio stadiono projektui kyla iš Vyriausybės.
„Jei Vyriausybė to nevykdys ar norės vykdyti „atbulomis rankomis“, tai yra pagrindinė grėsmė. O dėl replikos, kad jei būtų vykdžiusi Vyriausybė, tai jau stovėtų – tik noriu priminti, kad pagal visus dokumentus, kuriuos esame pasirašę, Vyriausybė ir vykdo projektą, tik tas vykdymas toks, kad premjeras apie tai net nežino“, – BNS sakė R. Šimašius.
Jis taip pat pabrėžė, kad jei Vyriausybė nebūtų nusprendusi atimti europinio finansavimo, „sutartis jau būtų pasirašyta ir darbai tikrai vyktų“.
Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstruojanti Turkijos bendrovė „Kayi Construction“ darbus turėtų užbaigti 2020 metų pavasarį. Pasak Kauno vicemero Andrius Palionio, suplanuoti darbai stadione vyksta neatsiliekant nuo statybos darbų grafiko.
„Stadione visi suplanuoti griovimo darbai šiandienai baigti, tačiau kilus abejonių dėl likusių gelžbetoninių konstrukcijų buvo užsakyta ekspertizė. Gavus ekspertizės išvada nutarta papildomai nugriauti cokolinę dalį, kur anksčiau buvo treniruoklių salė, kadangi ten viskas stipriai susidėvėję. Šiuo metu vyksta stadiono VIP tribūnų pastato baigiamieji konstrukcijų darbai, bei baiginėjamas požeminio parkavimo konstrukcijų montavimas“, – BNS sakė A.Palionis.
Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis anksčiau trečiadienį sakė, jog nacionalinio stadiono statybų Vilniuje sutartį su konkursą laimėjusia koncerno „Icor“ bendrove „Axis industries“ tikimasi pasirašyti lapkritį, o iki tol bus ieškoma naujų finansavimo šaltinių.
Anot P.Poderskio, Vyriausybei nusprendus perskirstyti stadionui Šeškinėje numatytas Europos Sąjungos (ES) lėšas, šiuo metu dėl galimo finansavimo deramasi ir su neįvardijamu rizikos kapitalo fondu.
Pagal projektą, sostinėje komplekse su stadionu dar būtų lengvosios atletikos aikštė, įvairios treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės, vaikų darželis, biblioteka.
Tarptautinius reikalavimus atitinkantį stadioną sostinės Šeškinės mikrorajone bandoma pastatyti nuo 1987-ųjų, pastarąjį kartą statybos pradėtos 2008-aisiais, tačiau sustabdytos nutraukus finansavimą.