Prieš kelerius metus prasidėjusios statybos prie pat Nidos paplūdimio tapo galvosūkiu Neringos valdžiai. Įtarta, kad vietoje kavinės statomas daugiabutis, kurorto vadovai suskubo užkirsti kelią statyboms pajūryje.
Kokia tikroji pastato paskirtis?
Neringos savivaldybė tuomet kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI), kuri po patikrinimo rado pažeidimų. 2017 metais čia nustatyta savavališka statyba.
Statybos inspektoriai nurodė nevykdyti jokių pastato ar jos dalies statybos darbų ir pašalinti padarinius.
2017 metais 15min aprašė situaciją, tada Statybų inspekcija pareiškė, kad statytoja bendrovė „Namilos projektai“ pažeidė reikalavimus dėl statinio dalies paskirties.
„Nustatyta, kad šiame objekte buvo statomos poilsio paskirčiai pritaikytos patalpos, numatomos formuoti atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais, neturint naujo statybą leidžiančio dokumento dėl esminių statinio projekto sprendinių, apibūdinančių statinio dalies paskirtį, pakeitimo“, – 15min informavo inspekcijos atstovas.
Leido įteisinti statybą
Šią savaitę VTPSI atstovas Ričerdas Indrašius 15min informavo, kad praėjusių metų pradžioje statytojas gavo naują leidimą.
„Inspekcija surašė išduoto statybą leidžiančio dokumento patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai. Taip pat buvo surašytas statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, kad statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius“, – rašoma jo atsakyme.
Praėjusių metų rugpjūtį buvo išduotas statybos užbaigimo aktas – statinys buvo baigtas.
R.Indrašius 15min paaiškino, kad pagal Statybos techninį reglamentą pastatas priskiriamas vienai ar kelioms paskirtims, jei visas plotas ar didžioji jo dalis naudojama būtent tai paskirčiai. Šiuo atveju statinys yra maitinimo paskirties, nors jame ir yra keli apartamentai.
„Nagrinėjamu atveju pagal projektuotojo UAB „Klaipėdos projektas“ parengto projekto bendrojoje dalyje nurodytus statinio rodiklius bendras pastato plotas sudaro 900,92 kv. m, iš jo maitinimo paskirties patalpų plotas 492,31 kv. m, o poilsio paskirties patalpų 409,61 kv. m. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Reglamento nuostatomis visam pastatui nustatyta maitinimo paskirtis“, – išaiškino VTPSI specialistas.
Nutarė nesiginčyti
„Namilos projektų“ vadovė Vita Žutautaitė 15min sakė, kad tuomet nesutiko su VTPSI sprendimu, tačiau nuspręsta nesiginčyti. Nutarta bandyti gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. „2018 pradžioje jį gavome bei užbaigėme objekto statybas“, – sakė ji.
V.Žutautaitės teigimu, pagal ankstesnį leidimą pastate buvo numatytos trys patalpų paskirtys: maitinimo, poilsio ir komercinės. Pagrindinė pastato paskirtis buvo tuomet ir yra dabar – maitinimo.
„Projekto įgyvendinimo metu, išleidus projekto laidą A, buvo sujungtos poilsio ir komercinės paskirties patalpos iš jų suformuojant tik poilsio paskirties patalpas bei išlaikant maitinimo paskirties patalpas pastate. VTPSI patikrinus objektą, buvo užfiksuota, jog pažeistas sprendinys – statinio dalies paskirtis (t.y. pakeista komercinės dalies paskirtis į poilsio, kuri sudarė mažąją dalį) ir, jų nuomone, tokiems pakeitimams neužtenka A laidos ir reikalingas naujas leidimas“, – 2017 metais buvusią situaciją komentavo „Namilos projektų“ vadovė.
Internete jau galima rasti ir projekto puslapį, kuriame skelbiama, kad pastate įrengti šeši 69–76 kv. m ploto 4 kambarių apartamentai. Iš jų du parduoti, vienas rezervuotas. „Vasaros taku“ pramintame projekte galima įsigyti ir maitinimo paskirties patalpas.
„Namilos projektų“ vadovė V.Žutautaitė sakė, kad šią vasarą pastate jau veikė kavinė.
„Kitais metai turėtų būti dar viena atidaryta, tikimės, kad artimoje ateityje jų dar padaugės“, – 15min tikino ji.
Internetiniame puslapyje nurodoma, kad liko dvi laisvos, 43 ir 56 kv. m ploto patalpos.
„Naujos, maitinimo verslui pritaikytos patalpos Baltijos jūros kaimynystėje, matomoje vietoje prie pat populiaraus tako link Nidos gelbėjimo stoties, vos 1,3 km iki Nidos miesto centro ir tik keliasdešimt žingsnių iki paplūdimio. Plėtokite savo maitinimo verslą moderniose, šiuolaikiškose patalpose su erdviomis lauko terasomis ir pilnai sutvarkyta infrastruktūra“, – rašoma skelbime.
Meras neliko patenkintas
Nors statytojai dokumentus susitvarkė ir statybas užbaigė, Neringos meras Darius Jasaitis neliko patenkintas rezultatu.
„Kreipėmės į Statybos inspekciją, ji panaikino statybos leidimą. Tada jie perprojektavo į tai, ką leidžia teisės aktai ir teritorijų planavimo dokumentai. Ten apie 57 proc. patalpų yra maitinimo paskirties, kurios, kiek žinau, turi nuomininkus, likusioms ieško nuomininkų. Likusios patalpos, kaip mums bebūtų liūdna, yra poilsio paskirties, ką leidžia įstatymas“, – 15min komentavo jis.
D.Jasaičio įsitikinimu, situacija naudojasi nekilnojamojo turto vystytojai ir vietoj komercinės paskirties pastate įrengia apartamentus. Todėl siūloma bent kurortuose tokias statybas drausti, tam esą pritaria ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
„Siūlėme kurortuose, kur yra tokia problema didžiulė ir kur vis dėlto visi nori tik poilsio paskirties pastatų ir jokių kitų, arba gyvenamųjų, nes pats geriausias biznis, kad tai būtų uždrausta įstatymu. Deja, jie atgavo statybos leidimą ir susitvarkė pagal teisės aktus“, – aiškino Neringos meras.
Viceministras: situacija keičiasi
Aplinkos viceministras Marius Narmontas mano, kad pamatai tokiems konfliktams tarp miesto valdytojų ir privataus verslo buvo padėti dar nepriklausomybės atgavimo pradžioje. Jis įsitikinęs – nereikėjo leisti privatizuoti dušinių, valgyklų ir kitų panašių objektų.
„Jeigu privatizavome dušines, tualetus, boilerines ir tikimės, kad naudos pagal tą paskirtį, kai poreikio tokio nebėra, natūralu, susiklosto situacija, kad pastato savininkas bando panaudoti pagal kitą paskirtį. Ir jis leidimą statybai gali gauti tik tokį, koks numatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Užuomazgos padėtos prieš 30 metų, tad turime tokią konfliktinę situaciją“, – 15min sakė pašnekovas.
Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad poįstatyminiais teisės aktais bandoma išginti tokią praktiką, kuomet komercinės paskirties statiniuose įrengiami apartamentai.
„Tikimės, kad situacija keičiasi. Tačiau jei išgirstame apie neatitikimus, tai būna dažniausiai atvejai, kurių statybos buvo prasidėjusios anksčiau. Prieš keletą metų pakeitėme apie 6 teisės aktus, buvo priimtas Architektūros įstatymas, kuris dar labiau įgalino savivaldybes tais atvejais, kai jos abejoja dėl netinkamos paskirties kreiptis į Regionines architektų tarybas ir prašyti ekspertinės išvados“, – sakė viceministras.
M.Narmonto teigimu, pakoregavus Statybos techninius reglamentus (STR) savivaldybės gavo galimybę suabejojus projektu neišduoti statybos leidimo, taip pat aiškiau reglamentuotas ir automobilių stovėjimo vietų kvadratiniam metrui kiekis. Tai, pasak viceministro, sumažina galimybę, kad vienbutis ar dvibutis namas taps daugiabučiu.
Tačiau jis pabrėžia, kad tokius dalykus teisės aktais sureguliuoti sunku, o per daug griežtos taisyklės, M.Narmonto nuomone, kenkia sąžiningiems plėtotojams.
„Ieškome to balanso. Tuo labiau, kad pačių gyventojų sąmoningumas svarbus. Daug dėmesio skiriame viešinimui, aiškinimui, kodėl yra blogai. Pavyzdžiui, kai įsigyji tokios paskirties pastatą ar būstą, prarandi teisę skųstis, nes gyveni ne toje paskirtyje, kurioje turėtum gyventi“, – kalbėjo jis.
Be to, jis ragina ir pačias savivaldybes imtis iniciatyvos ir keisti teritorijų planavimo dokumentus, bendruosius planus, jei šios mato problemų tam tikrose teritorijose.
„Mano raginimas yra žiūrėti paklausos-pasiūlos principą, sureguliuoti jį, neužmigti parengus teritorijų planavimo dokumentą dešimčiai ar dvidešimčiai metų, jį keisti. O mes savo ruožtu, be abejo, nesame patenkinti tokia situacija ir reaguojame, keičiame teisės aktus. Dabar tas paketas, kuris pakeistas, po truputėlį duoda rezultatų ir, jei matysime, kad dar reikia kažkur patikslinti, tai dar kartą pakeisime“, – 15min tvirtino M.Narmontas.
Dušinės virto dviejų aukštų namu
15min primena, kad statybomis pajūrio regione itin susidomėta po to, kai „Lietuvos rytas“ paskelbė apie Palangoje prie jūros išdygusį 500 kvadratinių metrų gyvenamąjį namą primenantį pastatą. Tačiau oficialiai skelbta, kad tai – dušinė.
Šiuolaikiško namo mansardoje jau kabo šviestuvai, į vidų pradėti nešti baldai.
2014 metais buvo išduotas statybos leidimas pastato rekonstrukcijai, o teisėtumą tikrinę specialistai pažeidimų nerado.
