Šalies NT vertė paaugo dešimtadaliu ir pasiekė beveik 110 mlrd. eurų

Visas Lietuvoje esantis registruotas ir įvertintas nekilnojamasis turtas, naujausiu Registrų centro vertinimu, vertas daugiau nei 109 mlrd. eurų. Palyginti su praėjusių metų duomenimis, viso šalies nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė padidėjo apie 9,5 procento, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Nekilnojamasis turtas
Nekilnojamasis turtas / 123rf.com nuotr.

Registrų centras primena, kad naujausias vertinimas ir jo metu atnaujintos vidutinės rinkos vertės neturės įtakos mokestinėms vertėms, nuo kurių vėliau apskaičiuojami NT mokesčiai. Naujos mokestinės vertės statiniams bus perskaičiuojamos šiemet ir įsigalios nuo 2021 m. sausio 1 d., žemės sklypams – nuo 2023 m. sausio 1 dienos.

Šalyje esančių visų paskirčių statinių vidutinės rinkos vertės dėl rinkos pokyčio per metus vidutiniškai padidėjo apie 7 procentus. Registrų centro vertintojų teigimu, tam daugiausiai įtakos turėjo bendras Lietuvos ekonomikos augimas ir teigiamos demografinės tendencijos – didėjant gyventojų perkamajai galiai, būsto įperkamumui, ir augant gyventojų skaičiui, natūralu, kyla ir būsto paklausa bei jo kaina, todėl nustatoma ir didesnė jo vidutinė rinkos vertė.

Be to, naujai kuriamos darbo vietos, verslo investicijos į plėtrą, užsienio investuotojų atėjimas, taip pat geras susisiekimas ir tinkamai pritaikyta infrastruktūra skatina įvairaus nekilnojamojo turto objektų kainų augimą.

Visoje šalyje butų vidutinės rinkos vertės 2019 metais, palyginti su 2018 metais, vidutiniškai padidėjo 8 procentais, gyvenamųjų namų – apie 6 procentus. Komercinės ir administracinės paskirties šalies nekilnojamojo turto vidutinės vertės per metus kilstelėjo 5-8 procentais. Visų šalyje esančių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės dėl rinkos pokyčių per metus vidutiniškai padidėjo apie 7 proc.: žemės ūkio paskirties sklypų – 13 proc., gyvenamosios paskirties – 3 proc., komercinės grupės žemės – 5 procentais.

Naujos statinių mokestinės vertės – nuo kitų metų

Kiekvienais metais Registrų centro atliekamo masinio vertinimo metu nustatomos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės, kurios vėliau gali būti naudojamos mokestinėms vertėms apskaičiuoti ar valstybės valdomo turto pardavimo arba nuomos kainoms nustatyti. Vidutinės rinkos vertės kas penkerius metus prilyginamos mokestinėms vertėms, nuo kurių skaičiuojami mokesčiai.

Iš viso šiemet įvertinta apie 6,5 mln. statinių ir žemės sklypų – 1,4 proc. (92 tūkst.) daugiau nei praėjusiais metais.

Žemės sklypams mokestinės vertės paskutinį kartą buvo nustatytos 2018 m. sausio 1 d., o statiniams - 2016 m. sausio 1 dienos. Taigi, naujos mokestinės vertės statiniams bus perskaičiuojamos šiemet ir įsigalios nuo 2021 m. sausio 1 dienos, o žemės sklypams – nuo 2023 m. sausio 1 dienos.

Kalbant apie žemės sklypus, Registrų centro apskaičiuojamos mokestinės vertės yra naudojamos tik kaip pagrindas konkrečiai mokesčio sumai apskaičiuoti. Šios vertės yra pateikiamos Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri nustato konkrečias mokėtinas sumas kiekvienam žemės savininkui.

Registrų centro apskaičiuotos vidutinės rinkos vertės aktualios ir gyventojams, kai yra apskaičiuojami mokėtini mokesčiai turto dovanojimo ar paveldėjimo atvejais. Šių verčių pagrindu taip pat yra nustatomi regionai, kuriuose teikiama finansinė paskata jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą. Notarams tvirtinant turto perleidimo sandorius, jų paslaugų įkainiai taip pat apskaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis.

Iš viso šiemet įvertinta apie 6,5 mln. statinių ir žemės sklypų – 1,4 proc. (92 tūkst.) daugiau nei praėjusiais metais.

Kaip atliekamas masinis vertinimas?

Nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra toks vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, pasinaudojant Registrų centro duomenų bazėse sukauptais duomenimis, įvertinama panašių NT objektų grupė ir nustatoma jų vidutinė rinkos vertė, pagrįsta realiai įvykusių NT sandorių duomenimis.

Konkretaus objekto vidutinė rinkos vertė gali skirtis nuo to konkretaus objekto pirkimo-pardavimo kainos, kuriai įtaką daro ne tik objektyvūs, bet ir subjektyvūs kriterijai, pavyzdžiui, susitarimas dėl kainos ir pan.

Nustatant vidutines rinkos vertes įtakos turi statinio ir žemės buvimo vieta, naudojimo paskirtis, fizinės savybės ir kiti veiksniai. Tačiau neatsižvelgiama į NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, NT valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių savybių.

Masiniu vertinimu nustatyta mokestinė vertė laikoma objektyviausiu dydžiu, nuo kurio galima skaičiuoti turto mokesčius. Masinio vertinimo metodika leidžia per santykinai trumpą laiką, vienodais principais ir nedideliais kaštais įvertinti didelį turto objektų kiekį.

Aktualią masinio vertinimo būdu įvertinto NT objekto vidutinę rinkos vertę galima nemokamai sužinoti Registrų centro puslapyje arba interaktyviame REGIA žemėlapyje. Vidutinės rinkos vertės ne rečiau kaip kas penkerius metus prilyginamos mokestinėms vertėms. Aktualias mokestines vertes taip pat nemokamai galima rasti Registrų centro puslapyje arba REGIA žemėlapyje. Paieškai atlikti reikalingas NT objekto unikalus numeris.

Apie nekilnojamojo turto vertinimą daugiau sužinoti galima ČIA.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų