Už legalizavimą – solidžios sumos
Savavališkai pastatytą statinį įteisinti – gauti statybą leidžiantį dokumentą – galima ne visada. Kliūtys tam nesudaromos, jei statinys neprieštarauja aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
Įteisinti savavališką statybą gaunant statybą leidžiantį dokumentą iki 2013 metų sausio 1 d. gyventojai galėjo nemokamai. Per dvejus metus šia galimybe pasinaudojo per 300 statytojų.
Yra atvejų, kai statytojai nepagaili ir dešimtis tūkstančių siekiančių įmokų, – taigė L.Nalivaikienė.
Nuo 2013 metų sausio 1 d. Savavališki statytojai, norintys išvengti didesnių sankcijų ir legalizuoti statybas, turi papurtyti piniginę. „Įmokos dydis priklauso nuo atliktų statybos darbų masto – sąnaudų vertės, kuri skaičiuojama pagal savavališkos statybos akto surašymo metu galiojančius statybos darbų įkainius ir statybos produktų kainas.
Pavyzdžiui, jeigu į statybą jau investuota 30 tūkst. Lt, tai norint gauti statybas leidžiantį dokumentą, prieš tai reikėtų sumokėti 900 Lt. Bet yra atvejų, kai statytojai nepagaili ir dešimtis tūkstančių siekiančių įmokų. Viena bendrovė, iš varžytinių įsigijusi savavališkai rekonstruojamą pastatą, parengė projektinę statinio rekonstravimo dokumentaciją ir gavo reikiamus dokumentus, sumokėjusi beveik 45 tūkst. Lt įmoką“, – teigė L.Nalivaikienė.
2013 metais inspekcija nustatė 618 savavališkos statybos atvejų. 42 statytojai jau tais pačiais metais pasinaudojo teise parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus įmoką, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Už savavališkos statybos įteisinimą praėjusiais metais sumokėta per 950 tūkst. Lt įmokų.
Sąmoningumas auga?
Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė teigė mananti, kad gyventojų sąmoningumas auga, tačiau išmokti matyti ne tik save reikia laiko: „Manau, žmonių sąmoningumas auga. Mes organizavome nemažai konsultacijų šiuo klausimu, žmonėms aiškinome, mokėme juos ir švietėme šia tema. Visiems reikia mokytis, bandyti suprasti ir negalvoti tik apie save – matyti ir tai, kas dedasi aplinkui.
Visiems reikia mokytis, bandyti suprasti ir negalvoti tik apie save – matyti ir tai, kas dedasi aplinkui, – tikino D.Matonienė.
Aišku, prie savavališkų statybų mažėjimo prisidėjo ir griežtesnė kontrolė. Keletą pastatų nugriovėme, padavėme į teismus ir savininkai turėjo nugriauti patys arba įteisinti statybas, bet už tai dar sumokėti solidžias sumas.“
L.Nalivaikienė taip pat pabrėžė, kad savavališkai vykdant statybas dažniausiai neatsižvelgiama į galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Šių reikalavimų ir sąlygų nepaisymas gali kenkti darniai ir įvairiais aspektais saugotinai aplinkai.
Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad savavališkos statybos gali išnaikinti biologinę įvairovę, pakenkti kraštovaizdžiui, gamtos ar kultūros paveldo vertybėms. Savavališkos statybos gali pakenkti gamtai, šalia esančioms teritorijoms ir gyvenantiems žmonėms.Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
