Pastebima, kad nors visoje šalyje laukiančių socialinio būsto nuo 2015 metų sumažėjo daugiau nei 13 tūkst., tačiau kai kuriose savivaldybėse eilė didėja. Be to, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) suskaičiavo, kad 2017 metais savivaldybės nupirko 188 naujus socialinius būstus, kai pardavė 468 senus savivaldybių būstus, o 2018 metais nupirko 52, kai pardavė 304.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje trečiadienį SADM Socialinės aprėpties departamento Paramos būstui skyriaus vedėjas Aloyzas Stapulionis aiškino, kad remiantis savivaldybių pateiktais duomenimis šiuo metu už parduotus savivaldybių būstus jos yra sukaupusios apie 13,2 mln. eurų ir iš jų naudojama tik 16 proc.
„Daugelis savivaldybių aiškindamos, kodėl jos nepanaudoja lėšų, teigia, kad daugelis jų bus panaudotos prisidedant prie Europos struktūrinių fondų kofinansavimui. Bet tam šiuo metu reikėtų 7,6 mln. eurų. 85 proc. dengia struktūriniai fondai, o 15 proc. reikėtų prisidėti savivaldybėms nuosavomis lėšomis. Jeigu iš 13,2 mln. eurų atimsime tai, ko reikia kofinansavimui, turėsime, kad 5,7 mln. eurų yra pakibę, laisvi ir nenaudojami“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete kalbėjo jis.
Valstybės kontrolė atlieka auditą
Tačiau, pasak A.Stapulionio, neaišku, ar skaičiai atitinka tikrovę. Todėl ministerija kreipėsi į Valstybės kontrolę.
„Tik audituojant galima tiksliai nustatyti, kur pinigai panaudoti, kiek panaudota. Manau, kai turėsime Valstybės kontrolės duomenis, galėsime patikslinti informaciją ir ji bus pakankamai tiksli“, – sakė jis.
„Valstietis“ Tomas Tomilinas tikino manantis, kad valstybė įstatymu turėtų nustatyti paskatas savivaldybėms, kad šios greičiau spręstų šiuos klausimus. Pavyzdžiui, nustatyti, kad asmuo socialinio būsto lauktų trejus metus ir ne ilgiau.
„Jeigu būtų spyris į užpakalį, galbūt tada rūpestis būtų realesnis. Nes dabar matome 6 mln. taupomų pinigų Vilniaus mieste. Tai ką, Vilniuje nėra socialinio būsto poreikio?“ – klausė T.Tomilinas.
Seimo nario pasiūlymui pritarė A.Stapulionis. Anot jo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiuo metu dirba su Europos Tarybos vystymo banku ir rengia studiją, ką reikėtų daryti, kad laukimo laikotarpis bent jau per pusę sumažėtų.
„Tam pritaria ir specialistai, kad savivaldybėse trūksta darbuotojų. Parama būstui yra labai fragmentuota, išskaidyta po įvairius skyrius: tiek į komunalinį, tiek į turto valdymo skyrių. Viena iš krypčių – galbūt reikėtų įsteigti vieną ar dvi, ar tris agentūras, kurios galėtų užsiimti būsto plėtra. Savivaldybėms liktų tik nuoma ir eilių tvarkymas. Kovo pabaigoje bus ta studija ir galėsime ją aptarti“, – sakė ministerijos atstovas.
Tuo tarpu Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius aiškino, kad šiuo metu vyksta auditas.
„Žengiamas žingsnis ir rezultatai bus aiškūs kitoje metų pusėje, kokia situacija su savivaldybių nekilnojamuoju turtu, kaip jis naudojamas efektyviai. Tačiau lyginant su valstybės nekilnojamuoju turtu problemos bus panašios“, – konstatavo jis.
Savivaldybės: toks būstas neleidžia išlipti iš skurdo
Po centrinės valdžios atstovų Seimo komitete pasisakė ir savivaldybių merai bei atstovai. Jie prašė nepainioti socialinio būsto ir savivaldybių turto sąvokų. Be to, Akmenės rajono savivaldybės meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas Vitalijus Mitrofanovas teigė manantis, kad turi būti sisteminis požiūris, ir dėl vienos savivaldybės nereikėtų keisti reguliavimo.
Be to, V.Mitrofanovas atkreipė dėmesį, kad dėl taisyklių, už kiek turi būti nupirktas būstas, kartais to nepavyksta padaryti.
„Sąlygų aprašas sako, kad neturite viršyti rinkos vidurkio, o gerų butų vertė yra žymiai aukštesnė. Aprašyta sąlygose, kokie tai butai: plastikiniai langai, sutvarkyti, tvarkingi. Jie neatitinka tos rinkos kainos ir daugelis savivaldybių susiduria su tuo, kad negali įvykdyti tos sąlygos ir neįsigyja tų butų. Nustato ministerijoje, kad Akmenėje butas kainuoja 3 tūkst. eurų. Jei kažkas sugebės įsigyti tokį butą, aš jam prizą duosiu ir dar savo padovanosiu“, – Seime kalbėjo Akmenės rajono meras.
Be to, jis pastebėjo, kad nesocialinio būsto mažėja, o daugėja uždirbančių tiek, kad jiems reikėtų to būsto. Taip pat jis pastebi ir piktnaudžiavimo apraiškų.
„Kas yra pretendentai į tokį turtą? Tai yra asmenys, kurių pajamos neviršija 406 eurų. Jeigu eilės didėja, tai ne socialinio būsto trūkumas, o ekonominė situacija ir nedarbas verčia juos būti pretendentais į būstą. O kai kur yra tam tikras piktnaudžiavimas, kad man apsimoka būti bedarbiu, kad būčiau pretendentu į nemokamą būstą, gaučiau maitinimą“, – kalbėjo V.Mitrofanovas.
Kalbėdamas apie kofinansavimą, jis atkreipė dėmesį, kad savivaldybės įtrauktos į fiskalinės drausmės įstatymą. Tačiau apie 20 savivaldybių neturi pinigų net 12-am darbo užmokesčiui, ką jau kalbėti apie socialinio būsto statybą ar pirkimą.
„Kaltinimas, kad nepanaudotos lėšos, nėra visiškai teisingas. Patikėkite manimi, kai stovi moteris su mažais vaikais ir prašo buto, mums tikrai labiau skauda. Mes tikrai, jei galime, tai sprendžiame“, – aiškino jis.
V.Mitrofanovas pažėrė priekaištų ir centrinei valdžiai, kuri, jo nuomone, taip pat nesugeba efektyviai naudoti savo turto. Akmenės rajono meras pateikė pavyzdį, kai Užimtumo tarnyba ir „Sodra“ dirba atskiruose pastatuose.
„Socialiniai būstai nėra parduodami. Parduodamas savivaldybės turtas. Jeigu matau, kad į šį turtą man reikės investuoti daugiau, o yra šeima, kuri investuos, man geriau parduoti ir pirkti kitą. Taip tos gautos lėšos panaudojamos remontuoti kitus būstus“, – sakė V.Mitrofanovas.
Kaunas skatina išeiti iš socialinio būsto
Kauno vicemerė Rasa Šnapštienė tikino, kad daug statistikos yra netikslios. Anot jos, savivaldybės parduoda būstą, kurį nuomoja, arba kuris yra netinkamas.
Ji pasakojo, kad šiuo metu savivaldybė perka apie 10 butų per mėnesį ir eilė yra sumažėjusi nuo 2 tūkst. iki 700.
R.Šnapštienė aiškino, kad Kauno mieste socialiniai būstai daliai žmonių suteikiami 3 metams su galimybe prasitęsti. Taip esą žmonės skatinami išeiti iš socialinio būsto su galimybe, kad valstybė kompensuotų dalį nuomos išlaidų.
„Visi žino, kad jeigu jau atėjau į socialinį būstą, tai yra man, mano vaikams ir anūkams. Socialinis būstas nėra Dievo dovana“, – komentavo ji.
Nuperkama mažiau nei parduodama
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija lapkritį paskelbė, kad 2017 metais savivaldybės nupirko 188 naujus socialinius būstus, kai pardavė 468 senus savivaldybių būstus, o 2018 metais nupirko 52, kai pardavė 304.
Remiantis rugsėjo mėnesio duomenimis, Lietuvoje socialinio būsto laukia 10,5 tūkst. šeimų arba asmenų. Tai perpus mažesnis tokio būsto laukiančiųjų skaičius, lyginant su 2015 metais, kai eilėje buvo 23,2 tūkst. šeimų ar asmenų. Skaičiuojama, kad šiuo metu socialiniame būste gyvena 11,2 tūkst. šeimų arba asmenų.
Šalies savivaldybių pateikta informacija rodo, kad daugiausia socialinio būsto laukiančiųjų yra Vilniaus (16,1 proc. visų šalyje laukiančiųjų), Kauno (7,4 proc. visų šalyje laukiančiųjų), Klaipėdos (6,4 proc. visų šalyje laukiančiųjų) ir Šiaulių (5,2 proc. visų šalyje laukiančiųjų) miestų savivaldybėse.
Mažiausiai socialinio būsto laukiančiųjų yra Birštono, Kazlų Rūdos, Neringos, Pagėgių rajono, Palangos miesto, Skuodo rajono savivaldybėse. Skaičiuojama, kad šiose teritorijose yra ne daugiau nei po 50 šeimų arba asmenų, kuriems reikalingas socialinis būstas.
Per pastaruosius penkerius metus kai kuriose šalies savivaldybėse socialinio būsto laukiančiųjų skaičius didėja. Pavyzdžiui, Visagine 2015 m. buvo 85 šeimos ar asmenys, laukiantys tokio būsto, dabar – 137. Jonavoje pastaraisiais metais socialinio būsto laukė vidutiniškai 270 šeimų ar asmenų, o šiais metais – 313. Būsto laukiančių skaičius nežymiai didėja ir Alytaus rajone: nuo 42 šeimų ar asmenų 2015 m. iki 68 šeimų šiemet.
Kritikos strėlės Neringai
Daugiausia strėlių Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete teko Neringos savivaldybės administracijos direktoriui Egidijui Šakaliui.
LRT liepos mėnesį paskelbė, jog iš Neringos savivaldybės butus pigiai išsinuomoję buvę, esami politikai, savivaldybės įmonių darbuotojai juos rinkos kainomis pernuomoja poilsiautojams. Spalį LRT patikrino, ar situacija pasikeitė, pasirodė, kad būstai toliau nuomojami poilsiautojams.
15min skelbė, kad kilus skandalui socialdemokratai pateikė įstatymo pataisą, draudžiančią pernuomoti savivaldybės būstus. Šiam įstatymo projektui trečiadienį pritarė ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Iš pradžių E.Šakalys parlamentarams aiškino, kad subnuoma būdavo tik trumpalaikė, vasarą. Be to, jis aiškino nematantis nieko blogo, kad „žmogus pasiėmė patentą ir prisidūrė prie algos, kad galėtų išlaikyti šeimą“.
Į kritiką, kad savivaldybės skirtus butus pernuomojo Neringos mero bendrapartiečiai, E.Šakalys atkirto, kad tiems asmenims būstai buvo suteikti prieš 20 metų.
LRT skelbė, kad už butų nuomą savivaldybei mokama 25–165 eurai per mėnesį. Pavyzdžiui, tarybos narys socialdemokratas Ričardas Kičiatovas būstą pernuomojo už 70–120 eurų parai, į tarybą neišrinktas socialdemokratas Saulius Gustainis, išsinuomojęs būstą už 25 eurus per mėnesį, jį siūlė turistams už 50–110 eurų parai. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijoje dirbusi socialdemokratė Aušra Verbovienė už savivaldybės būstą iš turistų prašė iki 130 eurų parai.
„1999 metais buvo skirti. Tie žmonės, kurie buvo minimi, gal net ir nebuvo tos partijos nariai. Šiuo metu vyksta tyrimai, atliekami ir prokuratūroje, ir valstybės kontrolės, savivaldybė sudariusi komisiją, bus nustatyti faktai.
Kol nesibaigę tyrimai, jeigu nenustatyta, kad žmogus pažeidė straipsnį, tai pagal žurnalisto straipsnį mes negalime išmesti“, – Seimo komitete kalbėjo jis.
