Virsmo laikas
„Citus“ investicijų ir analizės vadovo Šarūno Taručio teigimu, lietuviams turėti „savo“ būstą visuomet buvo labai svarbu.
„Tai, tarsi, įaugę mums į genus. Todėl Lietuvoje santykinai ilgai kelią skynėsi ir lizingo paslauga – lėčiau nei paskolos“, – 15min teigė jis.
Tiesa, pastebi analitikas, keičiantis kartoms, keičiasi ir jaunų žmonių prioritetai: dalis jų nusprendžia būstą nuomotis, taupymą atidėti vėlesniam laikotarpiui, o pinigus išleisti kelionėms, pramogoms ar panašiai.
Kalbinti NT ekspertai pastebi, kad žengiame į vakarietišką situaciją, kai gyventojų skaičiui augant tiek Vilniuje, tiek Kaune seno būsto nepakanka. Norint paklausą patenkinti, reikia statyti naujus būstus, kurie dėl plėtros išlaidų didėjimo, terminų ilgėjimo tampa vis brangesni ir sunkiau įperkami.
„Esami turto savininkai pasinaudoti situacija gali ribotai, nes pardavus turtą brangiai, jį teks pirkti, galbūt, net dar brangiau. Augant kainoms didėja ir pradinis įnašas. Palanki aplinka vilioja institucinius investuotojus ir kuria papildomą konkurenciją (tebūnie ir netiesioginę) tarp pirkėjų, todėl nuoma tampa ne patrauklesniu, bet tiesiog lengviau prieinamu pasirinkimu“, – 15min sako „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Tačiau Lietuvoje tie procesai, kuriuos matome Vakaruose, formavosi tik pastaruosius 30 metų, todėl neturėtų stebinti, kad lietuviai vis dar, jei tik gali, siekia gyventi nuosavame būste.
Štai Eurostato duomenimis, 2019 m. Lietuvoje net 90,3 proc. visų gyventojų gyveno nuosavame būste.
Pagal šį rodiklį Lietuvą lenkė tik trys šalys – Rumunija (95,8 proc.), Vengrija (91,7 proc.) ir Slovakija (91,3 proc.).
Vidutiniškai ES nuosavame būste gyvena tik 69,3 proc. gyventojų.
15min sudarė septynių priežasčių, kurios lemia tokią situaciją, sąrašą.
