Įmonės „URETEK“ pardavimų vadovas Lietuvoje Kęstutis Jurėnas sako, kad geopolimerinei technologijai naudojamos unikalių patentuotų geopolimerinių sakų mišinio plėtimosi savybės, norint padidinti silpno grunto laikomąją galią. Geopolimerai – tvirti, patvarūs, netirpūs, atsparūs laikui. „Geopolimerinės injekcijos, kurias suomių kompanija „URETEK“ ištobulino per 40 metų trukusius tyrimus, nepažeidžia pastato konstrukcijų ir yra efektyvi alternatyva įprastoms pastatų pamatų stiprinimo ar grindų atstatymo procedūroms.
Šios technologijos gamtosauginis poveikis yra itin kruopščiai ištirtas – geopolimerai neturi jokio neigiamo poveikio aplinkai ir požeminiam vandeniui“, – tvirtina specialistas, iki šiol sulaukiantis daug klausimų, ar, tokiu būdu stabilizuojant pamatus, yra naudojamos žmogui ir gamtai saugios medžiagos.
Nuo sudarkytos namo vidaus apdailos iki šildymo ir kanalizacijos sistemų sugadinimo
Kas yra pamato sėdimas ir kaip jį paprastai žmonės pastebi? Dažniausiai pirmi atsiranda trūkimai sienose, jie gali būti labai įvairūs: tiek horizontalūs, tiek vertikalūs. Grindų sėdimo atveju taip pat yra keli pastebimi požymiai. Dažniausias – kai tarp grindjuostės, kuri būna priklijuota prie sienos, ir grindų atsiranda tarpas. Jis didėja, plečiasi. Pasitaiko, kad ir pertvarinės sienos pradeda skilinėti. Taip pat atsiranda plyšių: įtrūkimų, įplyšimų, plyšiukų.
Pasak K. Jurėno, tai ne tik sėdimo požymiai, bet ir pasekmės, kurios, pirmiausia, yra vizualios: „Žmonės skundžiasi, kad atsiradę defektai gadina jų namų vaizdą. Dėl to tenka galvoti ir planuoti vidaus apdailos remontą. Tačiau galimos ir kitos pasekmės. Sėdimas turi įtakos grindiniam šildymui, kuris dabar yra bene kiekvienuose namuose. Kaip tai atrodo? Vamzdeliai, kuriais teka vanduo, nuo sėdimo pradeda temptis ir gali sutrūkti. Tokiu atveju grindinio šildymo vanduo pradės kažkur tekėti ir, tikėtina, kad dar labiau susilpnins gruntą. Grindų sėdimas gali turėti įtakos ir po grindimis esantiems kanalizacijos vamzdžiams, nes jie gauna spaudimą nuo sėdančių grindų, gali trūkti, o juose buvęs skystis dar labiau pažeis gruntą ir sudarys papildomų nemalonumų.“
Netvarkomas sėdantis pamatas ne tik sumažins jūsų namo energetinę klasę, bet gali turėti įtakos tiek sąskaitoms už šilumos energiją, tiek sumažinti komfortą. Pasak specialisto, dėl plyšių patenka vėjas, drėgmė, šaltis. „Esu matęs, kad kai yra trūkimas, plyšimas, vėjas pučia į namo pusę ir žmogus net jaučia jį būdamas viduje. Aišku, tai yra ekstremalus atvejis, taip būna retai, nes žmonės paprastai veiksmų imasi anksčiau.“
Pamato sėdimo požymių gali pasimatyti tiek išorėje, tiek viduje
Namas pats „praneša“ apie tai, kad jo pamatuose vyksta negeri dalykai. Pasak specialisto, dirbančio su modernia ir pasaulyje didelio populiarumo sulaukusia geopolimerine technologija, sėdimo požymiai gali pasireikšti tiek namo viduje, tiek išorėje. Pavyzdžiui, jei vidaus apdailos sprendimas – tapetai, tuomet skilimų ar įtrūkimų gyventojai kurį laiką net nepastebės. Jei iš lauko namas apkaltas lentelėmis – sėdimo irgi lengvai nepamatysi. Būna atvejų, kai to nesimato nei iš vidaus, nei iš išorės.
Sėdantis pamatas – nebūtinai seno namo bėda
VGTU Statybos fakulteto doc. dr. Darius Kalibata sako, kad priežasčių, kodėl namas pradėjo sėsti, gali būti pačių įvairiausių: „Jei kažkas blogai suprojektuota arba suprojektuota teisingai, tačiau blogai įvykdyta, ne pagal projektą. Jei pamatas nesiremia į tvirtą gruntą. Visais šiais atvejais prasideda vadinamasis sėdimas arba kitaip „važiavimas žemyn“. Nėra skirtumo, kada pastatas įrengtas – prieš metus, penkerius ar dvidešimt, jei pamatas pastatytas blogai, pavyzdžiui, ant netinkamo grunto, tai ir bus ši bėda. Štai neseniai susidūriau su pavyzdžiu, kai pamatas buvo pastatytas ant organinės kilmės pagrindo – durpių. Žmonės pamatą tvarkė kelis kartus, kol suprato, kad bėdos priežastis – durpės, todėl teko visus sprendimus keisti.“
Statybos specialistas pastebi, kad trisdešimt ar net daugiau metų žmonės namus statė pagal gana griežtas normas, ir tokie statiniai tikrai buvo tvirti.
K. Jurėnas, kalbėdamas apie tai, kodėl senas namas gali pradėti sėsti, užduoda klausimą: „Jei namas 50 metų stovėjo, ir staiga vieną dieną jo pamatas pradėjo sėsti, kas turėjo nutikti? Priežasčių reikia ieškoti išorėje. Dažniausios: dėl vibracijos, kurios seniau nebuvo (pavyzdžiui, kaimynas kasė gilius polius, greta asfaltuojamas kelias ir t.t.), dėl vandentiekio avarijos, sausros, potvynių, galima net sieti su globalinio atšilimo problema. Kitaip tariant, viskuo, ko nebuvo tuos 50 metų.“
Nuo 2019 m. privalomas geologinis grunto tyrimas gali apsaugoti
Kalbant apie naujus namus, yra kelios priežastys, kodėl pamatas pradeda sėsti. Viena jų – statybų metu nebuvo tinkamai ištirtas gruntas (todėl neįvertinamas pamatų gylis). „URETEK“ pardavimų vadovas primena, kad iki 2019 metų nebuvo privalomas inžinerinis geologinis grunto tyrimas, tuomet pasitaikydavo, kad neįvertinus grunto, namai buvo statomi „iš akies“ arba „kaip visi stato“.
„Kalbant apie naujos statybos namus, kartais neįvertinama apkrova, kurią gauna gruntas, namas būna labai sunkus (pavyzdžiui: čerpinis stogas, blokai ir t.t.), o pamatai per silpni. Geologiniai tyrimai nuo šios klaidos apsaugo, nes leidžia tinkamai įvertinti visus faktorius. Tiesa, nereikia pamiršti, kad namams, statytiems iki 2019 metų, jie nebuvo privalomi.
Netikėkite mitu, kad metus „pastovėjęs“ pamatas bus stabilesnis
VGTU statybos fakulteto doc. dr. D. Kalibata tvirtina, kad šiais laikais nereikėtų vadovautis mitu, jog tvirtai stovės ir bėdų nekels tas pamatas, kuriam leista „pastovėti“: „Jūs įsivaizduokite, kiek tokios statybos užtruktų. Jei viskas tinkamai, tvarkingai įrengta, tuomet nebus ir jokių sienų įtrūkimų, pamato ar grindų sėdimo. Manau, kad dažnesnės klaidos – konstrukcinės, pavyzdžiui, mūre arba pats konstruktyvas yra per silpnas. Taip pat – kartais neįvertinami apdailos darbai, jie netinkamai atliekami. Reikia nepamiršti, kad atsiradę trūkiai – dar nereiškia, kad bėda yra pamatuose.“
Kuo gali baigtis, jei namo sėdimas ignoruojamas?
Pasak doc. dr. D. Kalibatos, neaišku, kokios ir kokio dydžio bus pasekmės, jei individualaus namo, komercinių ar pramonių patalpų savininkas ignoruoja tai, kad pastato pamatai sėda. „Kartais išeitis gali būti ir nieko nedarymas. Jei defektas minimalus, pamatai gali susistovėti ir tuo bėda baigsis. Jei yra išties blogai pastatyti pamatai, tuomet bėda darysis tik opesnė, įskilimai, trūkiai, poslinkiai tik didės. Racionaliausias spendimas: pirma – susitvarkyti pamatus, o tada pradėti apdailos darbus. Kitu atveju – tai gali virsti užburtu ratu. Apdailą teks nuolat tvarkyti. Jei atsiranda neleistinos deformacijos, reikia pasidaryti tyrimus: kokie pamatai ir koks gruntas. Jei neatitinka – tuomet būtina pamatą stiprinti, ir tai daryti kuo greičiau.“
Statybos mokslų ekspertas, paklaustas, ar geopolimerinių mišinių technologija yra greičiausias ir patogiausias būdas spręsti sėdančio pamato problemą, akcentavo, kad tai Lietuvoje palyginti nauja technologija, tačiau su ja viskas labai greitai ir paprastai sutvarkoma. Pasak specialisto, tai, neabejotinai, svarbūs jos privalumai.
Itin patogu ir greita – pamatą sutvarkys net naktį
Būdų, kaip kovoti su sėdančiu pamatu, yra tikrai ne vienas. Pasak įmonės, lietuviams siūlančios pasaulyje ne naują, tačiau mūsų šalyje dar tik įsitvirtinančią technologiją, pardavimų vadovo, daugelis sprendimų yra statybiniai. Kitaip tariant, jie susiję su griovimu, gręžimu, ardymu.
„Visi tradiciniai būdai atima komfortą: tenka stabdyti komercinių objektų darbus, o žmonėms kuriam laikui išsikraustyti iš namų. Jei reikia tvarkyti pamatus, tradiciniai šios bėdos sprendimo būdai reikalauja pasitelkti sunkiąją statybinę techniką, todėl pažeidžiama, sugadinama namo aplinka (žolė, plytelės, medeliai ir t.t.). Vyksta griovimo, ardymo, pjovimo, užpildymo darbai. Kuo „URETEK“ išskirtinis? Svarbiausia – namo gyventojams sukeliamas minimalus nepatogumas. Mes dirbame tik su gruntu, būtent toje vietoje, kur atsiranda nusėdimas. Toks pamatų atstatymas į pradinę būklę nereikalauja nei gyventojų išsikraustymo, nei baldų stumdymo, perstatymo, nereikia gręžti, griauti, klientas neprivalo tam specialiai ruoštis. Dažnu atveju visus darbus atliekame tik iš lauko pusės.“
Pasak specialisto, jei reikia – darbai padaromi naktį, kad, pavyzdžiui, nesustotų įmonės darbai. Rezultatas taip pat matomas itin greitai, kas šiais laikais ypač vertinama. Geopolimerinė medžiaga, užpildžiusi pamatuose atsiradusius tarpus, 95 procentus savo savybių įgauna vos po 15 minučių nuo darbų pabaigos. Renkantis labiau tradicines priemones, skirtas išspręsti sėdimo bėdą, ne tik darbai vyksta gerokai ilgiau, bet ir rezultato tenka palaukti.
Jei skaičiuojate sąnaudas, nepamirškite įtraukti ir savo laiko kainos
„URETEK“ technologija netrukdo klientų kasdieniam gyvenimui – žmonės gali likti savo namuose, prekybos centrų, gamyklų ar kitų komercinių patalpų nebūtina uždaryti remontui, dideli infrastruktūros projektai įvykdomi vos per kelias dienas ar naktis. Visa tai palengvina klientų gyvenimą ir leidžia sutaupyti pinigų.
„Žmonės dažnai įvertina tik įmonės darbo kainą, pavyzdžiui, kad pamato ar grindų nusėdimo problemos sutvarkymas kainuos tiek ir tiek, tačiau neretai užmiršta papildomus kaštus. Pramoninio objekto ar įmonės atveju – kiek laiko darbuotojai negalės vykdyti savo pareigų. Individualių namų atveju, kur ir kiek laiko teks apsistoti, kiek kainuos vidaus apdaila, lauko fasado remontas ar aplinkos sutvarkymas. Kai viskas susumuojama, akivaizdu, kad geopolimerinė technologija – optimaliausias variantas“, – tvirtina K. Jurėnas.
Daugiau apie dirvožemio nusėdimą galite sužinoti paspaudę čia.