Pasak Seimo pirmininkės pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos, pataisų priėmimas atidėtas sulaukus kritikos dėl pateikto projekto.
„Kadangi viešojoje erdvėje buvo pareikšta kritikos dėl jo turinio, tai nusprendėme skirti daugiau laiko išsiaiškinti tos kritikos pagrįstumui, galbūt dar įregistruoti pataisas, nes kaip suprantu, kritikuojantieji tam tikrus kompromisus pasiūlė dėl mažesnio mokesčio tarifo“, – BNS sakė J.Razma.
Anot politiko, Seimas dėl įstatymo priėmimo turėtų balsuoti kitą antradienį.
Kritikuodama teikiamas pataisas Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) aiškino, jog patvirtinus naują apmokestinimą apie 50 kv. metrų ploto butas Vilniuje pabrangtų vidutiniškai 15-20 tūkst. eurų.
„Žemės dedamoji vystomame projekte sudaro apie 15-20 proc. vertės. Jeigu atsiranda prievolė mokėti iki 100 proc. nuomos mokestį, tai reiškia, tokia dalimi pabrangsta kaštai projekto vystymui“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė LNTPA prezidentas Mindaugas Statulevičius.
Seimo Kaimo reikalų komitetas rugsėjį pritarė Vyriausybės siūlymui, kad statant naujus ar rekonstruojant pastatus ir keičiant valstybinės žemės paskirtį tokiuose sklypuose mokestis siektų iki 100 proc. vidutinės sklypo rinkos vertės, vertinant masiniu būdu.
Proporcingai didėjant užstatymo plotui, kas 10 proc. didėtų ir mokestis už žemę: plotui padidėjus iki 10 proc., mokestis siektų 10 proc., padidėjus 11–20 proc., jis siektų 20 proc., o plotui viršijus 40 proc., papildomai tektų mokėti dar 50 proc. už teisę statyti valstybinėje žemėje.
Siūloma, kad pusė mokesčio už nuomojamos žemės paskirties keitimą būtų sumokama į valstybės, kita pusė – į konkrečios savivaldybės biudžetą.
Priėmus Žemės įstatymo pataisas, jos įsigaliotų nuo kitų metų kovo 1 dienos.
