Antrojo karantino metu kompensacija už nuomą buvo nutraukta, tačiau teigiama, kad šias išlaidas galima kompensuoti gavus subsidijas. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, pernai buvo kompensuota 3627 įmonėms apie 35 mln. eurų nuomos išlaidų.
Rado daugybę rizikų
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis trečiadienį vykusiame Seimo komiteto posėdyje tikino, jog šios priemonės nuspręsta atsisakyti dėl kelių priežasčių.
Pirmiausiai, buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, nes jei nuomotojas nesuteikdavo nuolaidos, į valstybės pagalbą nebuvo galima pretenduoti. Taip pat buvo įvairių piktnaudžiavimo atvejų. Patikrinus įmones, kurioms buvo skirta ši parama, dalis jų neatitiko sąlygų ir joms skirta suma sudaro maždaug 35 tūkst. eurų, kuriuos įmonės turės sugrąžinti.
„Tai atvejai, kuomet nuomojosi ne patalpas, o žemės plotą, prekybos vietą turgavietėje ir panašiai“, – sakė jis.
Pasak V.Jurgučio, pasitaikė ir tokių atvejų, kai, nors įmonės ir vykdo panašias veiklas, vienos galėjo gauti paramą, kitos ne.
„Subjektyvumo vertinime buvo tikrai nemažai ir tas pareiškėjų skaičius nebuvo toks didelis“, – kalbėjo jis.
Be to, anot jo, dalis lėšų atiteko ir didiesiems prekybos centrams.
„Turime suprasti, kam tos lėšos skirtos, į kieno kišenę jos iš tikrųjų atgula ir suprantame, kaip tai atrodo“, – aiškino viceministras.
STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė komitete sakė, kad maždaug 0,4 mln. eurų paramos 29 atvejų gavo per akcininkus ir gimines susijusios įmonės.
„Didelė koncentracija didžiuose prekybos centruose esančiose patalpose, kuriose buvo apie pusę visų panaudotų lėšų. Grubiai tariant, nusėdo, nors nekilnojamojo turto objektų ten buvo palyginus nedidelė dalis“, – sakė ji.
„Invegos“ generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas aiškino, jog tai buvo procesiškai sudėtingiausia ir brangiausia administruoti priemonė. Įstaigai reikėjo mokėti „didelius mokėjimus“ Registrų centrui už tikrinamus duomenims.
Verslas reikalauja priemonę grąžinti
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas trečiadienį vykusiame Seimo Ekonomikos komitete teigė, kad verslas ne kartą kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų ministerija prašydami sugrįžti prie patalpų nuomos kompensavimo subsidijos klausimo. Anot jo, pagrindinė šios subsidijos bėda, jog ji buvo „užbiurokratizuota“.
„Ši priemonė buvo sugalvota padėti nuomininkams. Ir kai dabar sako, kad visos paraiškos buvo patenkintos, noriu priminti, kad 2,5 tūkst. paraiškų buvo atmesta. Bet svarbiausia, kai pradėjo tikrinti, pradėjo šienauti. Tai ne laiku pateikė, ne tokį dokumentą, tuomet laiškai, kad grąžintų paramą ir dar su delspinigiais. Verslas nori teisingumo“, – tikino jis.
D.Arlauskas kėlė klausimą, ar „Invega“ elgėsi teisingai visų pareiškėjų atžvilgiu ir ar nebuvo peržengti „sveiko proto kriterijai“.
„Sutinku, kad yra kitų priemonių, kurios paprastesnės, skirti subsidiją ir tada verslininkas galvoja, ar nuomai, ar energijai, ar dar kažkam (skirti). Ši priemonė buvo apmąstyta, bet užbiurokratizuota ir todėl iš to kilo visos nelaimės, o kai kam ir ašaros“, – kalbėjo jis.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė taip pat tikino, kad šis klausimas – itin opus dirbantiems savarankiškai. Kartu ji pažymėjo, jog dabartinės subsidijos, kurias dažnai dabartinė valdžia akcentuoja, nėra alternatyva nuomos kompensacijai.
„Šiandieninėse priemonėse absoliučiai neliko jokios pagalbos, jokio nuomos kompensavimo savarankiškai dirbantiems. Niekaip nesusikalbame su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kur ir kokioje subsidijoje ji yra. Jei ji yra ten, kur pagal Gyventojų pajamų mokesčio 2019 metų lygio kompensavimą, tada tiesiog nėra žodžių, kaip tai įvertinti. Būtina grįžti prie dalinio nuomos mokesčio kompensavimo, į kurį būtų įtraukti visi verslo subjektai pagal Lietuvos smulkio ir vidutinio verslo plėtros įstatymą. O šiandien daugiau nebetęskime diskriminacijos tarp smulkių ir kitų verslų grupių“, – komitete tvirtino ji.
Seimo nariai antrina verslui
Valstiečių atstovė Laima Mogenienė pasipriešino Ekonomikos ir inovacijų ministerijos požiūriui. Anot jos, būtent nuoma dabar, kai yra uždrausta daugelio verslų veikla, sudaro didžiausias išlaidas.
„Tai, ką išgirdau iš viceministro, STT ir „Invegos“, nė vienas argumentas nėra racionalus ir teisingas. Sakyti, kad svarbiausias dalykas, kad būtų lengva administruoti valdininkams... Kaip tik atvirkščiai. Galvojant apie smulkų verslą, valdininkams gaunantiems neblogus atlyginimus, reikėtų pastuksenti į sąžinę ir pasakyti, kad ne tik apie verslo, bet ir šeimų išgyvenimą šis klausimas. Žmogiškai, moteriškai noriu paprašyti jautrumo“, – aiškino ji.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mindaugas Skritulskas sakė, kad jį nustebino ministerijos išsakyti argumentai, kad šios priemonės gavėjas bus didieji prekybos centrai.
„Didieji centrai vargiai tiki smulkiųjų verslininkų ašaromis ir tikrai neatleis visa apimtimi už nuomą. Galiausiai prievolė sumokėti už nuomą teks smulkiesiems verslininkams. Nereikia pamiršti, kad masė nuomininkų yra ne tik prekybos centruose, tikriausiai didžiausia dalis bus miestų senamiesčiuose, kur yra gana aukštos nuomos kainos. Vien dėl to, kad įžvelgiama kažkokia nauda didiesiems prekybos centrams, nuskriausti tuos verslininkus, atrodo keistai“, – įsitikinęs jis.
Taip pat M.Skritulskas pabrėžė, kad dėl 25 atvejų, kuomet nustatyta, kad patalpos buvo nuomojamos iš susijusių įmonių, nereikėtų bausti viso verslo. Atsakydamas į teiginį, kad šios priemonės administravimas brangus, politikas tikino, jog šį klausimą reikia spręsti susitarimais su kitomis valstybės įstaigomis. Be to, jo teigimu, brangiau valstybei kainuos ne paramos administravimas, o bankrutavę verslai.
„Apie šiuos kaštus ar mes galvojame? Raginčiau permąstyti, pakeičiant tam tikrus dalykus, atkreipiant į tam tikras klaidas, kurias išsakė ir STT, ir peržiūrėti šią priemonę“, – sakė jis.
