„Jis (planas – BNS) galios ir savivaldybėms, kurios savo bendruosius planus turės pritaikyti prie šio pagrindinio plano“, – teigė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Pasak jo, Lietuvos teritorijos bendrasis planas skatins šalies didmiesčius ir savivaldybes konkuruoti ne tarpusavyje, o su kaimynais.
„Kad konkuruotų ne tarp miestų viduje, o turime konkuruoti su Varšuva, su Ryga“, – teigė ministras.
K.Mažeika nurodė, kad yra siūlomas ne tik Vilniaus ir Kauno dipolis, bet ir kitų miestų sąjungos.
Ministras taip pat pabrėžė, kad Lietuvos teritorijos bendrasis planas numato ir kelių kokybės gerinimą: „Juos vystyti į tas puses, į kur žmonės labiau juda (...), kad nebūtų perteklinių investicijų į infrastruktūrą“.
Lietuvos teritorijos bendrojo plano sprendiniai galios iki 2030 metų, o pasiūlyta vizija – iki 2050-ųjų.
Naujasis Lietuvos teritorijos bendrojo planas nustatys šalies teritorijos erdvinio vystymosi kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus, užtikrins, kad būtų suderinti galiojantys ir kuriami strateginiai planavimo dokumentai, turintys erdvinę išraišką.
Lietuvos teritorijos bendrojo plano koncepcijos medžiaga ir poveikio aplinkai vertinimas bus paskelbti viešai konsultacijai, ji truks iki spalio 1-osios.
